Kreditoriaus teisių gynimo reiškiant Pauliano ieškinį problematika

Kaip matyti iš ankstesniame skyriuje aptartų aplinkybių, įstatymų leidėjas nustato gana griežtas skolininko sudarytų sandorių nuginčijimo sąlygas. Viena sunkiausiai įgyvendinamų sąlygų kreditoriui, siekiančiam nuginčyti skolininko sudarytą sandorį, – įrodyti kreditoriaus teises pažeidžiančio skolininko sudaryto sandorio šalių nesąžiningumą. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato asmens sąžiningumo prezumpciją, t. y. asmuo turi būti laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai, todėl atlygintinį dvišalį sandorį tarp skolininko ir trečiojo asmens kreditorius gali nuginčyti tik įrodęs trečiojo asmens nesąžiningumą, t. y. nuginčijęs skolininko ir trečiojo asmens sąžiningumo prezumpciją. Kadangi nuginčyti asmens sąžiningumo prezumpciją gali būti itin sudėtinga, nes tai labai apsunkintų kreditoriaus galimybes nuginčyti skolininko sudarytus sandorius, todėl įstatymų leidėjas LR CK 6.67 straipsnyje įtvirtina tuos atvejus, kai bus preziumuojama, kad trečiasis asmuo yra nesąžiningas, t. y. pateikia priešingą, nesąžiningumo, prezumpciją. Vadovaujantis šiuo straipsniu, bus laikoma, kad kreditoriaus teises pažeidžiančio skolininko sudaryto sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudaro sandorį su sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais, taip pat jeigu skolininkas – juridinis asmuo – sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo narys, taip pat kitais LR CK 6.67 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Tokios nuostatos, įtvirtinančios skolininko sudaryto sandorio šalių nesąžiningumą, yra gana logiškas įstatymų leidėjo žingsnis, paremtas nuostata, kad nesąžiningas skolininkas, siekdamas sukelti savo nemokumą tam, kad kreditorius neturėtų galimybių iš skolininko išieškoti savo skolos, savo turtą siekia perleisti sau artimiems asmenims ar asmenims, kurie būtų su juo susiję. Toks skolininko elgesys būtų paaiškinamas nesąžiningo skolininko siekiu perleisti savo turtą, kad kreditorius netektų galimybės iš jo patenkinti savo reikalavimo, tačiau tuo pačiu išlaikyti faktinę šio turto kontrolę. Šiuo atveju taip pat derėtų akcentuoti, kad ši nesąžiningumo prezumpcija egzistuoja tik LR CK 6.67 straipsnyje nustatytais pagrindais. Visais kitais atvejais bus preziumuojamas sandorio šalių sąžiningumas.

Problema kyla LR CK 6.67 straipsnyje nenurodytais atvejais. Tokiais atvejais kreditoriui, siekiančiam nuginčyti skolininko sudarytus sandorius, teks įrodinėti ne tik skolininko, bet ir trečiojo asmens, su kuriuo skolininkas sudarė sandorį, nesąžiningumą. Tokį kreditoriaus teises pažeidžiančio sandorio šalių nesąžiningumą gali padėti įrodyti kai kurie faktai:

1. Skolininkas sudarė sandorį su trečiuoju asmeniu, perleisdamas jam turtą už nepagrįstai mažą kainą. Nepagrįstai maža kaina teismų praktikoje yra pripažįstama tokia kaina, kuri yra gerokai žemesnė už to turto rinkos kainą. Turto perleidimas tokia gerokai žemesne nei rinkos kaina yra laikytinas objektyviu sandorio šalių nesąžiningumo elementu. Problema kyla tuomet, kai tam tikro turto rinkos kaina yra gana sunkiai nustatoma, todėl siekiant įrodyti kreditoriaus teises pažeidžiančio sandorio šalių nesąžiningumą, būtina konstatuoti ir subjektyvų sandorio šalių nesąžiningumą. Pavyzdžiui, skolininkas sudarė sandorį su trečiuoju asmeniu dėl antikvarinio meno kūrinio pardavimo. Pažymėtina, kad asmeniui, kuris nėra šios srities specialistas, nustatyti tokio turto vertę gali būti itin sunku, todėl tais atvejais, kai toks meno kūrinys skolininko buvo parduotas trečiajam asmeniui už gana nedidelę kainą ir nė viena iš šio sandorio šalių nėra meno kūrinių žinovė, manytina, kad tokio sandorio šalių sąžiningumo prezumpcija liks nepaneigta. Ir priešingai, jeigu tokio sandorio šalys yra meno kūrinių žinovės arba bus iš kitų šaltinių nustatyta, kad šalys šio meno kūrinio vertę žinojo ar turėjo žinoti, pavyzdžiui, bus nustatyta, kad šalys kreipėsi į atitinkamos srities ekspertą ar žinovą, siekdamos išsiaiškinti tokio kūrinio vertę, o kūrinys vėliau vis tiek buvo parduotas už gerokai žemesnę kainą, tokiu atveju sandorio šalių sąžiningumo prezumpcija gali būti nuginčyta. Taigi tais atvejais, kai skolininkas savo turtą perleidžia trečiajam asmeniui už gerokai žemesnę kainą nei to turto rinkos vertė, sandorio šalių nesąžiningumas gali būti konstatuotas įrodžius objektyvųjį nesąžiningumo elementą, t. y. kad turtas perleistas už gerokai žemesnę nei rinkos kainą, ir subjektyvųjį šalių nesąžiningumo elementą, t. y. kad sandorio šalys žinojo ar turėjo žinoti, kad turtas yra perleidžiamas daug pigiau nei rinkos kaina.

2. Skolininko sudaryto sandorio šalių nesąžiningumą taip pat gali padėti įrodyti tas faktas, kad skolininkas perleido turtą trečiajam asmeniui, o trečiasis asmuo su skolininku visiškai neatsiskaitė ar atsiskaitė tik iš dalies. Šiuo atveju gana svarbu yra nustatyti, ar trečiasis asmuo vengia atsiskaityti su skolininku tyčia ar dėl to, kad yra pats tapęs nemokus. Jei trečiasis asmuo yra tapęs nemokus, tai gali būti laikoma objektyvia priežastimi, kodėl skolininkas neatgauna jam priklausančios skolos už perleistą turtą. Tačiau priešingai, jei trečiasis asmuo, būdamas mokus, vengia atsiskaityti su skolininku, o skolininkas nesiima jokių veiksmų, kad savo skolą atgautų, tai gali būti laikoma rimtu įrodymu, kad skolininkas, sudarydamas sandorį su trečiuoju asmeniu, iš tikrųjų stengėsi paslėpti savo turtą nuo kreditoriaus, kad šis negalėtų į jį nukreipti išieškojimo. Tokiu atveju kreditorius gali ginti savo teises dvejopai: a) ginčyti šį skolininko sudarytą sandorį reikšdamas Pauliano ieškinį ir kaip skolininko bei trečiojo asmens, su kuriuo skolininkas sudarė sandorį dėl turto perleidimo, nesąžiningumo įrodymą pateikti tą faktą, kad trečiasis asmuo, būdamas mokus, vengia atsiskaityti su skolininku (šiuo atveju – savo kreditoriumi); tai gali būti pagrindas konstatuoti skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą; b) vadovaudamasis LR CK 6.68 straipsniu reikšti netiesioginį ieškinį trečiajam asmeniui ir taip priverstinai įgyvendinti trečiojo asmens prievolę atsiskaityti su kreditoriaus skolininku. Tokiu atveju iš trečiojo asmens išreikalautas turtas bus įskaitomas į skolininko turtą ir iš jo bus tenkinami visų skolininko kreditorių reikalavimai.