Verslo banga
Įmonių naujienos Renginiai Žinių bankas BLOG'as Verslo žurnalai Mano nustatymai
 Portalas turintiems tikslą.Balandžio 16, trečiadienis 
 Straipsnių sąrašas
 Naujausi straipsniai
 Populiariausi straipsniai
Naujienos
10x15 cm nuotraukų spauda - už 9 ct!
Patentinės informacijos savaitė PATINFO 2013
Automobilis su pažeistu stiklu aplenks draudikus ir keliaus tiesiai į stiklų keitimo įmonę
Ūkio banko turto vertinimas baigtas, opcionų pardavimo procesui kliūčių nebeliko
Į Rusiją neįleistais pieno produktais nuo kitos savaitės prekiaus "Iki"
"Maxima" tiesia pagalbos ranką Lietuvos pieno perdirbėjams
Atšaukiamas nuodugnios patikros režimas Lietuvos pasienyje
Lietuvių "startup‘ams" - galimybė prisistatyti 100 mlrd. litų investicijoms
Lietuvoje vis dažniau darbuotojai iš darbdavių sulaukia papildomo skatinimo
Savaitgalį Kaune padvigubėjo nekilnojamojo turto pardavimai
daugiau  
Akcininko teisė - pareiga bendrovei. Ar ji vykdoma?
Vadovas Vaidotas Dauskurdasspausdinti>


 
Dauguma Lietuvoje realiai veikiančių įmonių – akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės.

Visų jų įstatinį kapitalą sudaro šių bendrovių akcininkų įnašai, t. y. akcininkų piniginės lėšos (materialusis turtas), sumokėtos už steigiamos bendrovės išleistas akcijas.

Kitaip tariant, steigiant bendrovę įvyksta mainai – akcininkui už jo į bendrovę investuotą turtą perduodamos šios bendrovės akcijos.

Kiekviena tokia akcija jos savininkui suteikia tam tikras teises, numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ar bendrovės įstatuose.

Tačiau kiekviena teisė, nors ji ir yra garantuojama įstatymo, turi būti įgyvendinama žmonių. O žmonės, kaip žinome, ne visada linkę laikytis įstatymo nuostatų, tad neretai dalis įstatymo akcininkams garantuotų teisių lieka neįgyvendintos. Dažniausiai dėl bendrovės valdymo organų kaltės.

Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 4 straipsnyje pateikiamas akcininkų apibrėžimas: "Akcininkai yra Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, valstybė ar savivaldybė, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją".

Kaip matyti iš apibrėžimo, bendrovės akcininku laikomas fizinis ar juridinis asmuo, savo vardu nuosavybėn įsigijęs bent vieną bendrovės akciją. Beje, viena akcija gali priklausyti keliems savininkams (pavyzdžiui, paveldėjimo atveju).

Tokiu atveju visi jos savininkai laikomi vienu akcininku. Akcijos suteikiamomis teisėmis naudojasi tik vienas akcininkas (turintis visų savininkų notariškai patvirtintą susitarimą dėl naudojimosi sąlygų), tačiau už akcininkų prievoles vienos akcijos savininkai atsako solidariai.

Kalbant apie bendrovės akcininkų teises, būtina paminėti nors ir bendrą, tačiau labai aktualią ABĮ nuostatą: akcininkų turtines ir neturtines teises nustato įstatymai ir bendrovės įstatai; įstatymo numatytos akcininkų teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų numatytais atvejais ir teismo sprendimu (18 str. I d.).

Tai reiškia, kad jei ABĮ akcininkams suteikia tam tikras teises, šios teisės yra neliečiamos, t. y. jų negalima apriboti bendrovės įstatais, administracijos sprendimu ir pan. Akcininkui įstatymo suteiktas teises gali apriboti arba įstatymas, arba teismo sprendimas. Kitos aplinkybės, darančios įtaką akcininko teisių apribojimui, turi būti pripažintos prieštaraujančiomis įstatymui ir akcininko interesams bei privalo būti kaip galima greičiau pašalintos.

Kiekvieno akcininko teises galima suskirstyti į dvi dideles grupes – turtines akcininkų teises ir neturtines akcininkų teises. Jas plačiau ir apžvelgsime.

Turtinės akcininkų teisės

ABĮ 19 straipsnyje nurodoma, kad akcininkai turi šias turtines teises:

1) viena svarbiausių akcininkų teisių – gauti bendrovės pelno dalį (dividendą). Dividendas – tai akcininkui paskirta bendrovės pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.

Tais atvejais, kai akcija nėra visiškai apmokėta, akcininkui priklausantis dividendas mažinamas proporcingai neapmokėtos akcijos daliai.

Tačiau, kalbant apie dividendo mokėjimą akcininkams, būtina pabrėžti: akcininkas turi teisę gauti dividendą, tačiau, jei bendrovė neturi pelno, ši jo teisė bet kokiu atveju lieka neįgyvendinama (šiam atvejui galima daryti išlygą tuomet, kai asmuo yra įsigijęs privilegijuotąją akciją su kaupiamuoju dividendu – tuomet neišmokėtas dividendas perkeliamas į kitus finansinius metus);

2) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Šia įstatymine nuostata siekiama apsaugoti akcininko interesus, kad jei bendrovė būtų likviduojama, jam būtų perduodama dalis tokios bendrovės turto, t. y. bandoma užtikrinti, kad net ir bendrovės likvidavimo atveju niekur nedings už bendrovės akcijas sumokėtos piniginės lėšos.

Tačiau ši teisė sąlyginė: ji įgyvendinama tik tuo atveju, jei bendrovę likviduojant lieka pakankamai turto, kurį būtų galima padalyti visiems akcininkams (turint galvoje, kad iš bendrovės turimo turto pirmiau turi būti sumokami privalomi mokesčiai, atsiskaitoma su kreditoriais ir darbuotojais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų savininkams su kaupiamuoju dividendu, tikimybė, kad bendrovės likvidavimo atveju liks turto padalyti akcininkams, dažnai lieka neįgyvendinta).

Likęs bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei;

 1 2 3 4 5 


Dalinkitės:
Google +1

Jūs neseniai lankėtės šiuose Verslo Bangos puslapiuose:
 Paieška
 
Prisijunkite
El. paštas
Slaptažodis
 
Vadovo pasaulis
2002/3
Su liepsnotosios pelėdos žyme
Komandos: rūšys, sąveika, įgaliojimai
Įmonės pardavimas: nauja verslo perleidimo galimybė
Akcininko teisė - pareiga bendrovei. Ar ji vykdoma?
Visus apdalijo, o mokesčius ar sumokėjo?
Konkurencijos ringe mes ir europiečiai
Sunku rūpintis žmogumi, jei jis pats to nenori
Leiskite Jums prisistatyti...
Geriausias rojus – tai prarastas rojus
Nori mokėti mažiau? Eksportuok!
Pasirinkite nr.
Vadovo pasaulis
© 2001-2012 UAB "Report LT" | Portalą redaguoja: Rūta Trainytė, tel. 8 616 19424, el. paštas redakcija@verslobanga.lt | Reklama "Verslo bangoje" | RSS