Jau keletą dešimtmečių jo vardas tapo sėkmingo investavimo simboliu. Kaip rašoma daugelyje biografijų ar "investuotojo portretų", Warrenas Buffettas tiki investavimu į bendroves, o ne į jų akcijas. Savo pasisakymais ir pastabomis jis ne mažiau lemia akcijų rinką, nei Federalinių rezervų banko pirmininkai ar JAV prezidentai; jo investavimo būdas studijuojamas ir kopijuojamas ne tik mažiausiuose miesteliuose visame pasaulyje, bet ir didžiuosiuose investicijų bankuose; jo kalbos bendrovės "Berkshire Hathaway" metiniuose akcininkų susirinkimuose cituojamos kaip Šventasis Raštas.
Gyva investicijų pasaulio legenda žinomiausias ir turtingiausias akcijų rinkos investuotojas W. Buffettas - orakulo vardą pelnė už prieš keletą metų išreikštą susirūpinimą dėl akcijų rinkos "perkaitimo", ydingą JAV bendrovių apskaitos praktiką, vadovų godumą ir vadybos stilių. Visi šie dalykai pastaraisiais metais mus vienaip ar kitaip veikia.
Naujausiais JAV verslo žurnalo "Forbes" duomenimis, paskelbtais šių metų vasario mėnesį, W. Buffettas yra antras turtingiausias pasaulio žmogus po korporacijos "Microsoft" įkūrėjo Billo Gateso, valdantis 30,5 mlrd. JAV dolerių turtą. W. Buffettas - vienas iš nedaugelio, sugebėjęs taip praturtėti investuodamas akcijų rinkoje. 10 tūkst. dolerių, investuoti į "Berkshire Hathaway" akcijas 1965 metais, kai W. Buffettas perėmė šios įmonės kontrolę, dabar būtų verti daugiau nei 50 mln. dolerių. Palyginimui - tie patys 10 tūkst. dolerių, investuoti į JAV akcijų rinkos indeksą "Standard & Poors 500", būtų padidėję "tik" iki 0,5 mln. dolerių.
Investuotojo kelyje
W. Buffettą nuo mažens traukė skaičiai - savo draugus jis žavėjo gebėjimu atsiminti daugelio JAV miestų gyventojų skaičių. Būdamas 11 metų W.Buffettas pradėjo lankytis savo tėvo vadovaujamoje finansų maklerio įmonėje ir netrukus įsigijo pirmąsias akcijas 3 vienetus "Cities Service Prefered" po 38 dolerius už kiekvieną. Akcijų kaina netrukus smuko iki 27 dolerių, tačiau vėliau pakilo iki 40-ties, už kuriuos W. Buffettas jas ir pardavė. Taip jis uždirbo 5 dolerius nuo akcijos, atskaičius komisinius, tačiau pražiopsojo tolesnį akcijų kainos padidėjimą iki 200 dolerių. Tai buvo pirmoji W. Buffetto kantrybės pamoka.
Dar paauglys jis buvo nenuilstantis verslininkas. Būdamas 14 metų už pardavinėjant laikraščius uždirbtus pinigus - 1200 dolerių - jis nusipirko 40 akrų žemės ir išnuomojo ją vietiniams ūkininkams. Tačiau tikrąjį savo pašaukimą investicijoms W. Buffettas atrado Nebraskos universitete, perskaitęs Benjamino Grahamo knygą "Intelektualusis investuotojas" ("The Intelligent Investor"). Ilgalaikio investavimo biblijos autorius investuotojams patarė ignoruoti akcijų rinkos tendencijas ir ieškoti akcijų, kurių kaina rinkoje gerokai mažesnė nei jų buhalterinė vertė. Tokias akcijas jis vadino "cigaro nuorūkomis", vis dar galinčiomis paskutinį kartą nustebinti savo "dūmų dvelksmu".
1957 metais W. Buffettas pradėjo savarankišką investicijų verslą. Keli investuotojai jam patikėjo po 25 tūkst. dolerių, jis pats investavo šimtą ir pradėjo pirkti akcijas. W. Buffetto tikslas buvo pralenkti "Dow Jones Industrial Average" vidutiniškai 10 proc. kasmet. Nutraukus veiklą 1969 metais, W. Buffetto investicijos pasiekė vidutinę metinę 29,4 proc. investicijų grąžą. Tuo tarpu "Dow Jones Industrial Average" vidutinė metinė grąža siekė kiek daugiau nei 7 procentus.
Atrasti investavimo principai
Net ir pasiteisinę B. Grahamo metodai neteikė didelio džiaugsmo. Iš esmės tokie investavimo principai reiškia kur kas dažniau sakomą "ne" negu "taip", ir W. Buffettą labai greitai pradėjo varžyti mokytojo taisyklės. Jis ėmė svarstyti, ar ne geriau ieškoti bendrovių su šviesiomis verslo perspektyvomis ir įsigyti jas patrauklia kaina, negu pigiai pirkti merdintį verslą be jokių aiškių perspektyvų. B. Grahamui verslas buvo tiesiog skaičiai popieriuje jis nesidomėjo bendrovių produkcija, valdymu ar asmenybėmis. Beribis W. Buffetto smalsumas ir entuziazmas nesitenkino "gulbės giesmės" investicijomis (investuojant į paskutinį oro gurkšnį gaudančias įmones).
W. Buffettui prireikė nemažai laiko, kol jis išsiveržė iš B. Grahamo konservatyvumo gniaužtų ir sukūrė savo unikalius investavimo principus. 1962 metais investuotojas pradėjo supirkinėti problemų turinčio tekstilės fabriko "Berkshire Hathaway" akcijas, kainavusias mažiau nei 8 dolerius. Tai buvo puiki "cigaro nuorūka". Tačiau stiprėjant užsienio konkurencijai, situacija JAV tekstilės pramonėje vis labiau komplikavosi, todėl W. Buffettas "Berkshire Hathaway" kapitalą ryžosi paskirstyti į kitas verslo šakas, įskaitant draudimą. Tai buvo puikus strateginis žingsnis. Nors vienos draudimo bendrovės dirba geriau nei kitos, neabejotinai visos yra puiki ilgalaikio investavimo priemonė. Draudėjai moka periodines įmokas, iš kurių tik dalis ir tik po kurio laiko išmokamos žalai atlyginti, todėl bendrovės gali mėgautis nuolatinėmis įplaukomis ir išnaudoti jų teikiamus privalumus. Netrukus į "Berkshire Hathaway" jau plaukė milijonai dolerių. Tuo metu JAV akcijų rinka išgyveno didžiausią savo nuosmukį nuo 1930 metų Didžiosios depresijos. W. Buffettas, visuomet dairęsis patrauklių bendrovių savo investicijoms, dirbo kaip niekada išsijuosęs ir suformavo solidžių bendrovių investicijų portfelį, kurio vertė pradėjo kilti kartu su atsigaunančia akcijų rinka.
Pastaraisiais metais, kai rinkos spekuliantai sugeba pakelti ir numušti akcijų kainas, remdamiesi tik gandais ar susiklosčiusiu palankiu momentu, kai investuotojai naudoja tokias sudėtingas ir daugeliui paslaptingas investicijų priemones kaip išankstiniai palūkanų normų sandoriai ar šalies bendrojo vidaus produkto augimo tempų opcionai (pasirenkamieji sandoriai), W. Buffettas gali būti tikra muziejinė vertybė. Jo investicijų strategija - visiškai paprasta. Ignoruodamas makroekonomines tendencijas, akcijų rinkos madas, jis ieško nepelnytai nuvertintų bendrovių, nereikalaujančių didelių papildomų investicijų, pasižyminčių didžiuliu augimo potencialu, ženklia rinkos dalimi, žemais akcijų kainos ir pelno akcijai rodikliais, ir laukia, kol kiti investuotojai atras tas pačias bendroves.
W. Buffetto verslo nuojauta dažnai tampa visuotinai pripažįstamomis tiesomis. Pavyzdžiui, "Coca-Cola" atvejis. Šios tarptautinės gaiviųjų gėrimų milžinės akcijas W. Buffettas pradėjo supirkinėti 1988 metais po 10-11 dolerių už akciją, kai visa JAV akcijų rinka nuo bendrovės buvo paniekinamai nusigręžusi. Tačiau W. Buffettas įžvelgė mažiausiai du dalykus, kurie neatsispindėjo bendrovės balansuose - tai žinomiausias pasaulyje prekės ženklas ir milžiniškas pardavimų augimo potencialas už JAV ribų. Augant "Coca-Cola" pajamoms, didėjo ir investuotojų susidomėjimas bendrovės akcijomis. Per mažiau nei penkerius metus akcijų kaina pašoko iki 74,50 dolerių. Dabartinis W. Buffetto akcijų paketas šioje bendrovėje vertinamas apie 13 mlrd. dolerių.
Būtent tai - W. Buffetto investavimo esmė. Stebėtina, tačiau nuovokiausias pasaulio investuotojas visiškai nepasinaudojo buvusio technologinių akcijų spindesio ir nuopuolio teikiamomis galimybėmis. Netgi tokios bendrovės kaip "Microsoft" ar "Hewlett-Packard" nesuviliojo W. Buffetto, o apie interneto bendrovių akcijas net neverta kalbėti. Jis neinvestuoja į bendroves, kol negali numatyti jų finansinės situacijos dešimtmečiams į priekį tai ypač ilgas laikotarpis, nes daugelis investuotojų įsigytas akcijas išlaiko vos kelias dienas, valandas ar net minutes. Laikydamasis W. Buffetto investicijų strategijos, ne vienas investicijų valdytojas paprasčiausiai netektų darbo, tačiau sunku prieštarauti žmogui, kurio investicijų valdymo rezultatai viršijo seniausio ir sekamiausio pasaulio akcijų indekso "Dow Jones Industrial Average" grąžą daugiau nei 40 metų.
