Oficiali statistika rodo augančius Lietuvos IT sprendimų tiekėjų pardavimus, kompiuterizuotis ir internetizuotis baigia kone visos bent kiek rimtesnės mūsų šalies įmonės. Tai šviesioji paveikslo pusė. Tamsioji – greta. Ne paslaptis, kad dažnoje Lietuvos įmonėje investicijos į IT sritį duoda menkų rezultatų arba jie apskritai lieka nematomi.

Pavyzdžiui, įsigyjami brangūs buhalterinės ar valdymo apskaitos programinės įrangos paketai, kurie laikomi ant lentynų, kol pasensta (A variantas); įdiegiami, bet darbuotojai jais nesinaudoja arba išnaudoja vos 10 proc. jų galimybių (B variantas); įdiegiami silpnuose ar senuose serveriuose, todėl vartotojai ta įranga negali veiksmingai naudotis (C variantas).

Arba: įmonė investuoja daug pinigų į elektroninės parduotuvės statybą, tačiau "skystų" el. pardavimų atnešamas pelnas neatperka net už el. parduotuvės programinę įrangą sumokėtų pinigų, jau nekalbant apie bendrą investicijų dydį.

Arba: pradedama diegti didžiulė verslo valdymo sistema, ir tai užtrunka keliskart ilgiau nei numatyta, suryja daugiau išteklių nei planuota (ko gero, labiausiai linksniuojami pavyzdžiai tarp specialistų - "VP Market" su SAP ir "Lietuvos telekomas" su "Vantive CRM", tačiau paieškojus būtų nesunku rasti aibę kitų).

Arba: bendraujant su įvairių įmonių atstovais susidaro įspūdis, kad tokių "pridvėsusių" investicijų į IT pasitaiko daugelyje bendrovių – už to slypi aiškūs dėsningumai. Todėl šiandien nutariau pakalbinti poros žinomų įmonių vadovus, taip pat keletą IT sprendimų tiekėjų, mėgindamas išsiaiškinti jų nuomonę apie tai, kur slypi minėtų problemų priežastys: ar dėl nepasisekusių investicijų kalti nekvalifikuoti išoriniai IT sprendimų tiekėjai, ar per didelės įmonių ambicijos renkantis programinius paketus; ar nepakankamai kvalifikuoti darbuotojai, nesugebantys išnaudoti naujoviškų IT sprendimų galimybių; ar nepatyrę projektų vadovai, nesugebantys iki galo įvykdyti IT projektų.

Visiems užduotas vienas ir tas pats klausimas:

Kas labiausiai trukdo Lietuvos įmonėms veiksmingai išnaudoti investicijas į informacines technologijas?

Pradėsime nuo įmonių, kurios IT sistemas diegia pasitelkdamos IT bendroves. Vienas pirmųjų į pateiktą klausimą suskubo atsakyti koncerno "MG Baltic" prezidentas Darius Mockus, sunkumų priežastis pirmiausia matantis įmonių viduje: "Informacinių technologijų diegimas susijęs su ženkliomis permainomis kiekvienoje organizacijoje - ir siekiant vertikalios, ir horizontalios integracijos. Tai verčia išsamiau aprašyti organizacijos veiklos principus. Naujieji IT produktai siūlo papildomų galimybių, o kartu verčia keisti, apmąstyti ir tobulinti nusistovėjusią tvarką".

Pasak D. Mockaus, informacinių technologijų diegimas - ilgas ir sudėtingas procesas. "Statistiškai sėkmingai baigiami tik 33 procentai projektų. Permainos psichologiškai slegia kolektyvus del augančio krūvio, žinių stokos, klaidų gausėjimo; vadovybę - dėl padidėjusių rizikų einamojoje veikloje", - teigia koncerno "MG Baltic" galva.

Tuo tarpu "MG Baltic Trade" informacinių technologijų vadovas Ričardas Bedulskis į klausimą atsakė lakoniškai, įvardydamas dvi pagrindines nesėkmės priežastis. Pasak jo, įmonėms iš investicijų į IT naudos gauti trukdo nuolatinė verslo procesų kaita ("Kapitalizmas pas mus dar tik plėtojasi") ir technologijų tiekėjų orientacija į technologijas, o ne į procesus.

Bendrovės "Fermentas" vadovas Viktoras Butkus pirmiausia pabrėžė, kad jo įmonė nediegia labai sudėtingų sistemų ir su dideliais sunkumais IT srityje iki šiol nesusidūrė. "Jei pasirenkama tinkama programinė įranga, ji patenka į kvalifikuotų darbuotojų rankas ir įdedama pakankamai daug darbo – problemų nebus. O tam tereikia kvalifikuotų projektų vadovų, kvalifikuotų ar besistengiančių tokiais tapti darbuotojų ir kvalifikuotų IT sprendimų išorinių tiekėjų", - teigia V. Butkus.

Pasak jo, jei iškyla problemų, tai dėl pinigų, noro ar kompetencijos trūkumo. "Bent jau privačiose firmose iš esmės tai vadybos gebėjimų problema. Valstybinėse įstaigose - visai kitos žaidimo taisyklės".

Kartu su bendrovės vadovu į klausimą atsakinėjęs "Fermento" IT administratorius pabrėžė darbuotojų mokymų poreikį. "Nesugebame tinkamai išnaudoti turimos įrangos. Nežinome ir nesidomime net ir visiems įprasto "MS Office" paketo ar operacinės sistemos galimybėmis, – teigia jis. – Priežastis – kompiuterinio raštingumo stoka. Čia mes beveik neinvestuojame". "Fermento" IT specialistas labai aiškiai apibrėžė, kaip IT naudojimą įmonėje pakeistų išaugusi vartotojų kvalifikacija: "padidėtų darbo su IT našumas ir automatizavimas, sumažėtų klaidų, išsiplėstų IT taikymo sritis – darbuotojai sugebėtų patys suformuluoti ir išspręsti įvairesnius bei sudėtingesnius IT uždavinius, (...) sustiprėtų IT sistemų saugumas, sumažėtų duomenų praradimo tikimybė".

Įmonių darbuotojų kompiuterinio raštingumo didinimo poreikį minėjo ir daugelis kitų pašnekovų. Įdomu, kad pirmiausia buvo pabrėžiamas ne gebėjimas naudotis specializuota verslo programine įranga, pavyzdžiui, "Navision" ar "Axapta" verslo valdymo sistemomis, o elementarūs įgūdžiai - gilesnis "Word", "Excel", "Powerpoint" ar "Outlook" programų išmanymas. Iš tiesų priimant į darbą naujus biurų darbuotojus kompiuterinis raštingumas šiandien natūraliai laikomas būtina sąlyga kiekvienam kandidatui, tačiau ar pretendentų gebėjimai patikrinami praktiniais testais? Štai ir turime daugybę darbuotojų, kurie sugeba kompiuteriu spausdinti dokumentus, elementariai skaičiuoti biudžetus ar sulipdyti keturias pristatymų skaidres, tačiau pasijunta bejėgiai spręsdami sudėtingesnį "MS Office" žinių reikalaujantį uždavinį.