Jei pasidomėsi britų, prancūzų ar vokiečių politika, nesunkiai pastebėsi, jog stabilumas ten - viena pagrindinių politinių vertybių. Taip pat ir versle. Pavyzdžiui, Lietuvoje sėkmingai veikianti viena seniausių britų draudimo kompanijų "Commercial Union" svarbiausiu savo veiklos bruožu laiko būtent stabilumą. Stabilumas "Commercial Union" reklaminiuose plakatuose minimas pirmas, net prieš patikimumą.

Lietuvoje stabilumas kažkodėl vertybe nelaikomas, ypač politikoje. Tereikia prisiminti, kaip dėl šio termino buvo kritikuojamas premjeras A.Šleževičius, net ir "ilguoju stabilizatoriumi" pramintas. Tačiau gyvenimas ir faktai tokius nusistatymus paneigia – ekonominiu, ūkio augimo požiūriu A.Šleževičiaus ir dabartinė A.Brazausko Vyriausybės, akivaizdu, sėkmingiausios, ir pirmiausia dėl stabilumo, nors ir neišvengta klaidų. Teoriškai tokių šansų turėjo ir A.Abišalos, M.Stankevičiaus, R.Pakso, o gal ir A.Kubiliaus Vyriausybės, tačiau pernelyg trumpas veiklos laikotarpis neleidžia jų įvertinti kokiais nors raiškesniais ūkio pažangos faktais.

Stabilios Vyriausybės ypač palankiai vertinamos užsienio investuotojų. Būtent taip atsitiko dabar, kai per vienerius, praėjusius 2002-uosius, metus Lietuvą pasiekė tiek pat užsienio investicijų, kiek per visą likusį atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Aišku, čia svarbūs ir kiti veiksniai – būsimoji šalies narystė NATO ir ES, per klaidas ir laiką susiklosčiusi patikima bankų sistema ir t.t. Tačiau valdžios, visų pirma Vyriausybės, stabilumas – pirmoji sąlyga, į kurią atkreipia dėmesį užsienio investuotojai ir ne tik jie. Vietiniam lietuviškajam kapitalui tai irgi ne mažiau svarbu – matome gerokai didesnį aktyvumą pačiose įvairiausiose srityse - nuo paslaugų iki gamybos, taip ketinant aktyviai dalyvauti privatizuojant likusias dar valstybines energetikos įmones. Stabilumas investuotojams reiškia, jog ilgesnį laiką nesikeis finansų ir ūkio politikos kryptis, mokesčiai, kitos pagrindinės verslo sąlygos. Be to, ilgiau dirbanti Vyriausybė yra labiau linkusi įsiklausyti į verslo, nevyriausybinių organizacijų nuomonę, ieškoti kompromisų, pasiremti ilgesnio laikotarpio ūkio raidos analize.

Priešgyniauti stabilumui, man atrodo, verčia mūsų tautiškasis mentalitetas. Esame per daug emocingi, tai pastebi ir užsieniečiai, pavydūs, nekantrūs, nelabai linkę mąstyti strategiškai. Galbūt todėl, kad istorija mums stabilumo ir laisvės laikotarpių davė nedaug, o tikros demokratijos, jei prieškario ir dabartinį laiką sudėtumei kartu, paragavome vos du dešimtmečius.

Tokie trumpi laikotarpiai visuomet pilni pradėtų ir nebaigtų reformų, dažnų įstatymų pasikeitimų, klaidų. Kaip ir prieškaryje, ir dabar Vyriausybės vidutiniškai teišsilaikydavo vos vienerius metus. Kiekvienas Vyriausybės pakeitimas – iššūkis ir nebūtinai pozityvus. Šiuo metu, ypač įvertinant mūsų administracinių galių problemas, taip pat finalinius integracijos darbus, Vyriausybės stabilumas yra itin svarbus.

Opozicija, esu tikras, tuoj pat imtų tokias nuostatas kritikuoti, nes siauru politiniu požiūriu gali atrodyti, jog stabilumas naudingas tik valdžiai. Matyt todėl dabartinės opozicinės partijos jau porą metų tik tuo ir užsiima - skleidžia dažniausiai nepagrįstus gandus apie tariamą valdančiosios koalicijos nepatvarumą arba, kitaip sakant, mėgina destabilizuoti politinę situaciją. Taigi jos taip elgiasi visų pirma todėl, kad stabilumas joms atrodo nenaudingas politiškai. Antra, todėl, kad sąmoningai ar ne painiojamas valdžios ir makroekonominės politikos bei ūkio raidos stabilumas, kuris vis dėlto, mano požiūriu, naudingas pirmiausia žmonėms, bet svarbus ir visoms politinėms partijoms, daugpartinei sistemai. Opozicijoje esančiosioms, kad valdžiai pasiruoštų, valdžioje dirbančiosioms, kad įvykdytų savo pažadus. Nepakankamas konservatorių pasirengimas valdžiai per praėjusią kadenciją ypač išryškėjo "Williams", indėlių grąžinimo, žemės perkėlimo įteisinimo, kitais panašiais atvejais. Antra vertus, jei Vyriausybės kaitaliojamos kas pusmetį, sunku suprasti ir susigaudyti, kas už kokius sprendimus ar paskyrimus yra atsakingas. Dėl to nukenčia daug kas – valstybės valdymo kokybė, demokratijos prestižas, verslas. Vienadieniams politikams atsiranda daug didesnės galimybės manipuliuoti visuomenės nuomone.