Verslo banga
Įmonių naujienos Renginiai Žinių bankas BLOG'as Verslo žurnalai Mano nustatymai
 Portalas turintiems tikslą.Lapkričio 24, pirmadienis 
 Straipsnių sąrašas
 Naujausi straipsniai
 Populiariausi straipsniai
Naujienos
10x15 cm nuotraukų spauda - už 9 ct!
Patentinės informacijos savaitė PATINFO 2013
Automobilis su pažeistu stiklu aplenks draudikus ir keliaus tiesiai į stiklų keitimo įmonę
Ūkio banko turto vertinimas baigtas, opcionų pardavimo procesui kliūčių nebeliko
Į Rusiją neįleistais pieno produktais nuo kitos savaitės prekiaus "Iki"
"Maxima" tiesia pagalbos ranką Lietuvos pieno perdirbėjams
Atšaukiamas nuodugnios patikros režimas Lietuvos pasienyje
Lietuvių "startup‘ams" - galimybė prisistatyti 100 mlrd. litų investicijoms
Lietuvoje vis dažniau darbuotojai iš darbdavių sulaukia papildomo skatinimo
Savaitgalį Kaune padvigubėjo nekilnojamojo turto pardavimai
daugiau  
Gariūnai traukiasi į istorijos šešėlį
Veidas Mantas Katinasspausdinti>

Traukinių stoties žiedo pakraštyje rikiuojasi seni kaip pasaulis pilki mikroautobusai. Šalia stoviniuoja keli žmonės, laukiantys, kol susirinks "kvorumas", reikalingas tam, kad vairuotojas pagaliau pajudėtų iš vietos. Surinkęs grupę "mikriukas" pajuda turgaus link. Vairuotojas Igoris atžagaria ranka susirenka litus ir įsijungęs "Ruskoje radio" nardo tarp tingiai važiuojančių mašinų. Šiandien jam jau antras reisas į Gariūnų pusę, turėtų būti dar mažiausiai vienas. "Prastas oras, džiaugiuosi, kad nors tiek atėjo", - atsargiai burbteli. Jam nepatinka, kai jo klausinėja tokių dalykų, įtaria klastą. Patikinęs, kad nesu mokesčių inspektorius, sulaukiu išsamesnio pasakojimo.

"Gerai sugalvojote. Čia galima ne straipsnį, bet knygą parašyti ar filmą susukti. Aš nesu senbuvis, kokius penkerius metus su pertraukomis važinėju, bet palyginti jau galiu. Dar prieš kokius ketvertą metų į turgų porinėmis dienomis važiuodavo "mikriukai", neporinėmis - privatūs autobusai. Taip buvome pasidaliję, kad chaoso nebūtų. Ir "razborkių" būdavo, tačiau buvo kam kontroliuoti. Gariūnai visada turėjo savo mafiją. Šiandien protingesni vairuotojai išėjo dirbti kitur, visiems žmonių neužtenka", - pasakojo Igoris.

Porą metų turguje nebuvus, permainos ryškios. Ne, nebūtinai į blogąją pusę. Nauja kelio danga, ganėtinai švari aplinka. Dar nepriėjus paradinių vartų matyti naujų konstrukcijų stogai. Dešinėje pusėje, kur kažkada kiekvieną naktį dygdavo palapinių eilės, - dykynė. Kairėje - naujos konstrukcijos prekyviečių miestelis. "Neatsimenu tiksliai, bet, atrodo, prieš trejetą metų pradėjo šitas prekyvietes statyti. Dauguma džiaugiasi - šilčiau, švaru, viduje galima daiktus užrakinti, šiandien kiekvieną rytą į turgų su krepšiais važiuoja nedaugelis. Tik nuomos kaina galėtų būti mažesnė", - pasakojo batais prekiaujanti Janina Pekarskienė.

"Šeimininko" stulpas

Šiandien Gariūnų jau nepavadinsi rytietišku turgumi. Daugiau nei trečdalis prekyviečių visiškai naujos, su asfaltuotais takeliais ir savotišku stogu, lietus neužlyja, neprisninga. Tačiau nuotaikos nekokios, žmonių po truputį mažėja. Daugėja tokių, kurie gali sau leisti drabužius ar avalynę pirkti brangiau, bet komfortiškoje aplinkoje. Iš tolo besistiebiantis "Maximos" stulpas lyg Romos imperatorių laikais simbolizuoja naują šeimininką. "Čia mano teritorija", - skaitai tarp eilučių. Vos jam atsiradus turguje kiekvieną dieną galėjai girdėti pasipiktinimo kalbas per vietinę radijo stotį, "Maximos" stendas buvo suvokiamas kaip tiesioginė agresija. Vėliau žmonės priprato.

"Gariūnai buvo nemažas traukos centras. Vos pradėjus verslą jie buvo pagrindinis mūsų konkurentas, todėl pastatyti reklaminį stendą tokioje vietoje apsimokėjo. Tai nebuvo ambicijų karas", - "Veidui" yra pasakojęs "VP Market" vadovas Ignas Staškevičius.

2002 m. didžiausia Baltijos šalyse mažmeninės prekybos bendrovė "VP Market" viršijo 3 mlrd. Lt apyvartą. Kad suvoktum, kokį vaidmenį Gariūnai suvaidino Lietuvos ekonominiame gyvenime, tiesiog užtenka pasakyti, kad prieš Rusijos krizę metinė Gariūnų apyvarta buvo didesnė. Sunku patikėti? Tuo metu Lietuvoje dar nebuvo išplėtoti prekybos tinklai, specializuotos parduotuvės - vos kelios. Drabužius parduotuvėse pirkdavo tik turtuoliai arba snobai, nes ta pati produkcija Gariūnuose kainavo trečdaliu, o kartais ir perpus pigiau. Pavyzdžiui, odinė striukė senojoje Vilniaus universalinėje parduotuvėje kainavo 800 Lt, o visiškai analogiška turguje - 500 Lt. Autobusų virtinės važiuodavo į Lietuvą iš Latvijos, Lenkijos, tolimesnių šaliu. Tai buvo savotiškas Rytų Europos fenomenas. "Gariūnai - Lietuvos kapitalizmo lopšys. 1992-1996 m. žmonės keliavo į Turkiją, Jugoslaviją, Lenkiją, Kaukazo regiono šalis, pirkosi prekes ir vežė jas į Lietuvą. Taip tuo metu buvo suvokiama prekyba. 1995-1996 metais, kai "Vilniaus prekyba" jau buvo įkūrusi nemažą tinklą, rimtai svarstėme, ar nevertėtų nutraukti mažmeninės prekybos, nes kontrabandinių prekių srautai tuo metu buvo didžiuliai. Jei atsimenate, buvo tokia "Impar" bazė netoli oro uosto. Tai buvo viešas taškas mieste, kur kainos buvo penktadaliu mažesnės, be PVM", - "Veidui" pasakojo I.Staškevičius.

Prieš porą metų bendrovė "Utenos trikotažas" ir konsultacinė įmonė "Lokada" atliko tyrimą, per kurį išsiaiškino, kad 35 proc. Lietuvos gyventojų apatinio trikotažo gaminius perka turguje. Iš didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų šia turgaus paslauga daugiausia naudojasi vilniečiai - 44 proc. jų perka minėtą produkciją Gariūnų turgavietėje. Spėjama, jog realiai šis skaičius yra dar didesnis, nes ne kiekvienas nori prisipažinti, kad perkasi turguje.

 1 2 


Dalinkitės:
Google +1

Jūs neseniai lankėtės šiuose Verslo Bangos puslapiuose:
 Paieška
 
Prisijunkite
El. paštas
Slaptažodis
 
Veidas
2003.10.09 - Nr. 41
Gariūnai traukiasi į istorijos šešėlį
Nėra senosios ir naujosios Europos
Naujieji marginalai
Gera vieta tuščia nebūna
Irakas mokysis iš mūsų klaidų
Europos drama gali užsitęsti
Vakarėlių "liūtai"
Kai kam gal pragaras, kai kam gal rojus
Teismų sistema – kaip pelkė
Nacionalinė televizija: tarp misijos ir komercijos
Pasirinkite nr.
Veidas
© 2001-2012 UAB "Report LT" | Portalą redaguoja: Rūta Trainytė, tel. 8 616 19424, el. paštas redakcija@verslobanga.lt | Reklama "Verslo bangoje" | RSS