Verslo banga
Įmonių naujienos Renginiai Žinių bankas BLOG'as Verslo žurnalai Mano nustatymai
 Portalas turintiems tikslą.Liepos 23, trečiadienis 
 Straipsnių sąrašas
 Naujausi straipsniai
 Populiariausi straipsniai
Naujienos
10x15 cm nuotraukų spauda - už 9 ct!
Patentinės informacijos savaitė PATINFO 2013
Automobilis su pažeistu stiklu aplenks draudikus ir keliaus tiesiai į stiklų keitimo įmonę
Ūkio banko turto vertinimas baigtas, opcionų pardavimo procesui kliūčių nebeliko
Į Rusiją neįleistais pieno produktais nuo kitos savaitės prekiaus "Iki"
"Maxima" tiesia pagalbos ranką Lietuvos pieno perdirbėjams
Atšaukiamas nuodugnios patikros režimas Lietuvos pasienyje
Lietuvių "startup‘ams" - galimybė prisistatyti 100 mlrd. litų investicijoms
Lietuvoje vis dažniau darbuotojai iš darbdavių sulaukia papildomo skatinimo
Savaitgalį Kaune padvigubėjo nekilnojamojo turto pardavimai
daugiau  
Europos Sąjungos struktūriniai fondai - naujos galimybės ir iššūkiai
Euroverslo naujienos spausdinti>

Lietuvos integracijos į ES kelyje bene svarbiausias nuveiktas darbas 2003 m. – su Europos Komisija baigtas derinti Lietuvos 2004-2006 m. Bendrasis programavimo dokumentas, tapsiantis pagrindiniu dokumentu investuojant ES struktūrinių fondų lėšas. Apie Lietuvą pasieksiančią ES paramą ir jos įsisavinimo galimybes kalbamės su Finansų ministerijos Finansinės paramos departamento direktoriaus pavaduotoja Ana Stankaitiene.

Kiek struktūrinių lėšų Lietuvą turėtų pasiekti 2004-2006 m. ir į kokias prioritetines šalies ūkio šakas numatoma jas investuoti?

Lietuvai ES struktūrinių fondų parama skirta pagal du modelius: nacionalines iniciatyvas arba Bendrąjį programavimo dokumentą (BPD) ir Europos Bendrijos iniciatyvas arba EQUAL ir INTERREG programas. Pastarosioms įgyvendinti 2004-2006 m. skiriama apie 34 mln. eurų.

EQUAL programos tikslas – pasidalyti patirtimi su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Švedijoje buvo labai sėkmingai įgyvendinti socialiniai projektai, ir norima tą patirtį perduoti kitiems. Iš Švedijos bei Lietuvos atstovų bus sudaryta komanda, ir mūsų šalyje bus pradėti vykdyti panašūs socialiniai projektai. Tai labai svarbi iniciatyva, leidžianti perimti gerą kitų valstybių patirtį.

INTERREG programa – nemažiau svarbi. Jos tikslas – padėti kurti gerovę tam tikruose (tarkim, bendrą sieną turinčiuose) regionuose. Pavyzdžiui, Kaliningrado, Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionai įgyvendins iš INTERREG finansuojamą šių teritorijų plėtros programą. Tokia iniciatyva padės jau dabar įtraukti regioninės valdžios institucijas į ES lėšų administravimą.

Tuo tarpu BPD apima visą šalies ūkį. Jame numatytoms priemonėms finansuoti 2004-2006 m. iš viso numatoma gauti 895,2 mln. eurų (einamosiomis kainomis).

Pagal BPD yra numatyti keturi pagrindiniai investavimo prioritetai. Iš ES struktūrinių fondų ekonominės ir socialinės ūkio infrastruktūros plėtros projektams ketinama skirti 347,1 mln. eurų (38,8 proc. struktūrinių fondų lėšų), gamybinio sektoriaus plėtros – 222,4 mln. eurų (24,8 proc.), žmogiškųjų išteklių plėtros – 163,8 mln. eurų (18,3 proc.), kaimo plėtros ir žuvininkystės – 135 mln. eurų (15,1 proc.). Be to, kiekviena šalis tam tikrą ES lėšų dalį skyrė administravimo sistemai palaikyti. Lietuva tokiai paramai iš ES numato panaudoti apie 3 proc. visų ES struktūrinių fondų lėšų.

Girdėti priekaištų, neva Lietuvai skirtos ES struktūrinių fondų lėšos buvo paskirstytos netinkamai: pavyzdžiui, keliams tiesti numatoma skirti daugiau nei švietimui. Ar Lietuva galėjo rinktis investavimo sritis? Kaip buvo pasirinktos patvirtintosios?

Pirmiausia, Lietuvos 2004-2006 m. BPD buvo parengtas atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės raidos strategijos (iki 2015 m.), Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikės strategijos bei Nacionalinio susitarimo, siekiant ekonominės ir socialinės pažangos, nuostatas. BPD nustatytos prioritetinės investavimo sritys iš esmės atitinka minėtuose dokumentuose užfiksuotąsias.

Tačiau skirstant struktūrinių fondų lėšas buvo atsižvelgta į kelis veiksnius. Vienas jų – kaip šalies ūkio sektoriai pasirengę įsisavinti Europos paramą. Tenka pripažinti, kad švietimo ir socialinis sektorius vienas paskutinių pradėjo naudotis iki stojimo į ES Lietuvai skirtais pinigais. Šios sritys tik nuo praėjusių metų pabaigos pradėjo vykdyti PHARE projektus. Tai reiškia, kad minėti sektoriai neturi ypač svarbios ir daug lemiančios ES lėšų administravimo patirties.

Tuo tarpu transporto sritis geriausiai pasiruošusi panaudoti ES lėšas. Iš visų šalių kandidačių Lietuva sėkmingiausiai įsisavino ISPA paramą, skirtą transporto projektams remti.

Kita vertus, visi pripažįsta, kad žmogiškieji ištekliai – viena svarbiausių ūkio sričių. Nors Lietuvoje dar nėra aiškiai apibrėžtos investicijų į šiuos išteklius sąvokos. Politikai apie žmogiškuosius išteklius kalba kaip apie investicijas į protus, į žmogiškąjį kapitalą, į žinių visuomenės formavimą. Tačiau pradėjus kalbėti apie konkrečius darbus paaiškėja, kad reikia remontuoti pastatus, modernizuoti universitetų auditorijas ar gerinti kitą materialinę bazę. Vis dėlto tokios investicijos nėra finansuojamos iš Europos socialinio fondo, iš kurio remiama žmogiškųjų išteklių plėtra.

Tokios investicijos remiamos iš Europos regioninės plėtros fondo. Tam tikslui BPD numatyta speciali priemonė – švietimo, mokslo, studijų ir socialinės infrastruktūros plėtra. Pakankamai didelę šio prioriteto pinigų dalį ketinama skirti būtent materialinei bazei gerinti. Taigi lėšos numatytos. Tik ne žmogiškųjų išteklių plėtros, o ekonominės ir socialinės ūkio infrastruktūros prioritete.

Kokia yra kitų šalių patirtis investuojant ES struktūrinių fondų lėšas į žmogiškųjų išteklių plėtrą?

Lietuva pasimokė iš kai kurių dabartinių ES valstybių narių patirties. Pavyzdžiui, Suomija praėjusiame programavimo laikotarpyje, besiderėdama su EK dėl investavimo į ūkį sričių, atsižvelgė į EK rekomendacijas ir padidino žmogiškiesiems ištekliams skiriamą ES struktūrinių fondų lėšų dalį. Tačiau galiausiai sugebėjo įsisavinti tik tiek, kiek pati buvo numačiusi prieš padidinimą.

Beje, pati EK jau ne kartą kėlė klausimą apie Europos socialinio fondo lėšų panaudojimo efektyvumą. Pripažįstama, kad iš tiesų žmogiškųjų išteklių sričiai skiriami pinigai įsisavinami labai sunkiai. Priežasčių yra daug. Viena jų – pateikiama labai daug ir labai smulkių projektų, kuriuos labai sunku administruoti. Be to, investicijos į žmogiškuosius išteklius atsiperka tik praėjus tam tikram laikotarpiui. Ypač tose šalyse, kurios tik pradeda įsisavinti ES struktūrinę paramą ir turi begalę neišspręstų materialinės infrastruktūros klausimų.

Tuo tarpu Portugalijos ir Ispanijos patirtis rodo, kad neblogų ekonomikos plėtros rezultatų galima pasiekti ES struktūrinę paramą skiriant infrastruktūros plėtrai. Dabar net Airijoje, kuri didžiąją dalį ES lėšų panaudojo žmogiškųjų išteklių plėtrai, kyla daug abejonių ir klausimų, ar visada tos lėšos buvo panaudotos racionaliai.

Baiminamasi, kad ES paramos lėšos gali patekti į piktavalių rankas. Kaip bus užtikrinama, kad parama nebūtų išgrobstyta?

Numatyta itin griežta ES struktūrinių fondų lėšų kontrolė. Kaip išleidžiamas ir ar tikslingai išleidžiamas kiekvienas projekte numatytas euras, bus tikrinama visuose įgyvendinimo etapuose.

Įgyvendinančioji institucija kontroliuos visus projektus nuo jų pradžios iki pabaigos. Bus tikrinami ne tik ES paramai gauti pateikti dokumentai, bet ir važiuojama į vietą, kurioje turėtų būti vykdomas projektas. Tarpinių institucijų (už tam tikrą sritį atsakingų ministerijų) vidaus audito tarnybos pasirinktinai tikrins iš ES struktūrinių fondų lėšų įgyvendinamus projektus. Tuo kontrolė nesibaigs. Teisę atlikti projektų patikrą turės ir valdančioji bei mokėjimo institucijos. Ypač svarbus vaidmuo užtikrinant ES paramos naudojimą teks Valstybės kontrolei.

Ši institucija, baigus įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas, turės pasirašyti paskutinius Lietuvos 2004-2006 m. BPD įgyvendinimo dokumentus, patvirtinančius, kad ES struktūrinių fondų lėšos panaudotos tinkamai. Informaciją apie projektus, finansuojamus iš ES paramos, gaus ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Prireikus ji taip pat galės imtis atitinkamų veiksmų. Be to, EK pareigūnai turės teisę atvykti ir patikrinti bet kurį ES lėšomis finansuojamą projektą.

Tačiau visiškai atmesti galimų piktnaudžiavimo atvejų neįmanoma. To neišvengė nė viena dabartinė ES šalis narė. Net tokia išsivysčiusi valstybė kaip Olandija buvo priversta į ES biudžetą grąžinti ne pagal paskirtį panaudotas arba į neegzistuojančias įmones bei sritis investuotas ES lėšas. Tikimės, kad Lietuvoje sukurtas kontrolės mechanizmas bus efektyvus ir prireikus suveiks.

Nuogąstaujama, kad Lietuvai skiriami europiniai pinigai gali "nusėsti" valstybės institucijose. Ar gali taip atsitikti?

Tai neįmanoma. Pirmiausia todėl, kad pagal ES nustatytas taisykles griežtai draudžiama iš struktūrinių fondų finansuoti valstybės valdymo funkcijas.

Struktūrinių fondų lėšomis negalės būti finansuojamos teisėsaugos ir teisėtvarkos, krašto apsaugos sritys. ES paramos nebus galima leisti pensijoms, išmokoms, valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, apyvartinėms lėšoms ar kitoms panašioms reikmėms. Kitaip tariant, ES lėšos skiriamos ne "pravalgymui", bet investicijoms į šalies ūkio plėtrą.

Iš kokių konkrečių ES struktūrinių fondų bus finansuojama parama Lietuvai ir kokios sritys bus remiamos?

ES struktūrinė parama Lietuvai bus teikiama iš keturių pagrindinių fondų. Iš Europos regioninės plėtros fondo bus finansuojami aplinkos apsaugos, energetikos, transporto, informacinės visuomenės, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo, studijų ir socialinės infrastruktūros projektai. Be to, šis fondas teiks paramą pramonei, verslui bei turizmui.

Paramą iš fondo galės gauti savivaldybės, valstybės ir savivaldybės įmonės, privačios įmonės (smulkus ir vidutinis verslas, amatininkai, pramonės įmonės), viešosios įstaigos.

Antrojo fondo – Europos socialinio – Lietuvai skiriamos lėšos bus nukreipiamos bedarbių profesiniam mokymui, specialistų kvalifikacijos tobulinimui, pabėgėlių, tautinių mažumų ir grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų socialinei bei profesinei integracijai, nuotolinio ir elektroninio mokymo plėtrai.

Į šio fondo paramą galės pretenduoti darbo rinkos mokymo institucijos, savivaldybės įstaigos (vaikų darželiai, dienos centrai), nevyriausybinės organizacijos, universitetai, mokyklos, privačios įmonės (personalo kvalifikacijos tobulinimui).

Žemės ūkio fondas teiks paramą jauniems ūkininkams įsikurti, investicijoms į žemės ūkio valdas, kaimo vietovių pritaikymui ir plėtrai, žemės ūkio produktų ir žuvų perdirbimo bei rinkodaros gerinimui.

Šio fondo parama galės pasinaudoti ūkininkai, kiti žemės ūkio subjektai (gamintojai ir perdirbėjai), kaimo gyventojai, kiti verslininkai.

Paskutinio – žuvininkystės – fondo lėšomis bus skatinamas konkurencingumas, perdirbimas ir rinkodara, restruktūrizuojamos nuo žuvininkystės priklausomos teritorijos, gerinama laivų kokybė nedidinant pajėgumų. Į šias lėšas galės pretenduoti žvejybos ir žuvų perdirbimo įmonės, žvejai.

Ką dar reikia padaryti, kad būtų pradėtos realiai įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšos?

Dar turi būti įvykdytos dvi sąlygos. Viena jų – specialiai sudarytas BPD priežiūros komitetas turi pritarti BPD priedui. Priedas – tai dokumentas, detalizuojantis priemones, projektų atrankos kriterijus, jų stebėjimo rodiklius, paraiškų teikėjus, remiamas veiklas ir kitą paraiškų teikimui bei atrankai pradėti būtiną informaciją.

Kita nemažiau svarbi sąlyga – paruošti ir suderinti visus procedūrinius dalykus. Reikia patvirtinti paraiškų formas, konkursines sąlygas, projektų atrankos komitetus, jų sudėtį ir taisykles.

ES struktūrinėms lėšoms įsisavinti reikalingi dokumentai jau baigiami rengti. Tikimės, kad BPD priedas ir kiti dokumentai bus patvirtinti vienu metu – šio mėnesio pabaigoje arba kito pradžioje.

Kur potencialūs projektų rengėjai turėtų kreiptis norėdami gauti juos dominančią informaciją apie paramą iš ES struktūrinių fondų?

Kai bus baigti procedūriniai dalykai, prasidės konkursai ES lėšoms gauti. Konkurso skelbime bus nurodyta visa reikalinga informacija. Todėl dabar potencialūs paraiškų (projektų) teikėjai turi atidžiai stebėti įgyvendinančiųjų institucijų interneto puslapius, o jei tokių dar nėra – informacijos ieškoti tarpinių institucijų tinklalapiuose. Bendros informacijos apie ES struktūrinių fondų paramą ir patį Bendrąjį programavimo dokumentą galima rasti Finansų ministerijos interneto tinklalapyje www.finmin.lt. Čia taip pat talpinamos nuorodos į tarpinių ir įgyvendinančiųjų institucijų puslapius.

Kokiai institucijai reikės teikti paraišką?

Paraiškas pagal nustatytas formas reikės teikti įgyvendinančiosioms institucijoms. Tokių bus šešios: Transporto investicijų direkcija, Aplinkos projektų valdymo, Europos socialinio fondo, Nacionalinė mokėjimo, Centrinė projektų valdymo ir Lietuvos verslo paramos agentūros. Įgyvendinančiosios institucijos ne tik priims paraiškas, bet ir konsultuos bei informuos paraiškų teikėjus. Tačiau norėčiau pastebėti, kad tinkamas paraiškos formos užpildymas – tik formalumas. Daug svarbiau – gerai paruošti projektai. Todėl pretendentams į ES lėšas siūlyčiau nelaukti, kol bus parengti visi reikalingi dokumentai, o jau dabar ruošti projektus ir visą reikiamą papildomą informaciją – galimybių studiją, poveikio aplinkai, sąnaudų ir išlaidų analizę. Žinoma, jeigu projektų idėja ir tikslai yra finansuotini pagal BPD.

Jūsų manymu, ar Lietuva pajėgs įsisavinti ES struktūrinių fondų paramą?

Lietuva sugebėjo įsisavinti 97 proc. iki stojimo į ES skirtos finansinės paramos. Tai reiškia, kad mūsų verslininkai nestokoja idėjų, sugeba pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis, moka tinkamai parengti projektus. Todėl galima drąsiai daryti prielaidą, kad Lietuva sugebės įsisavinti didžiąją dalį ES skirtos paramos.

Kokią ekonominę naudą turėtų pajusti Lietuvos verslas ir gyventojai, kai bus įsisavinta ES skiriama 2004-2006 m. finansinė parama?

Efektyviai įsisavinus ES struktūrinę paramą, ekonominę naudą turėtų pajusti visi - verslas, gyventojai, valstybės biudžetas. Tam prielaidas sudarys ES finansinės paramos spartesniam ekonomikos augimui suteiktas impulsas. Laukiama, kad į Lietuvos ūkį investavus ES fondų lėšų, BVP augimas paspartės nuo 1,2 proc. 2004 m. iki 1,8 proc. 2006-aisiais.

Numatoma, kad naudojantis struktūrinių fondų lėšomis bus sukurta beveik 30 tūkstančių naujų darbo vietų, o mokymo ir kvalifikacijos kėlimo galimybe galės pasinaudoti per 20 tūkstančių gyventojų. ES paramą galės gauti daugiau nei 31 tūkstantis įmonių. Dar vienas svarbus veiksnys – pradėjus įsisavinti ES lėšas mūsų šalyje įsitvirtins nauja investavimo kultūra.


Dalinkitės:
Google +1

Jūs neseniai lankėtės šiuose Verslo Bangos puslapiuose:
 Paieška
 
Prisijunkite
El. paštas
Slaptažodis
 
Euroverslo naujienos
Nr. 36 - 2004 Sausis
Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Europos socialinis fondas ir jo parama Lietuvai
Europos Sąjungos struktūriniai fondai - naujos galimybės ir iššūkiai
Švietimas, mokslas ir struktūrinių fondų galimybės
Nauji būdai kovoje su diskriminacija ir nelygybe užimtumo srityje
"Kemi" - žinomiausias, patikimiausias ir didžiausias automobilių servisų tinklas Lietuvoje
Pasirinkite nr.
Euroverslo naujienos
© 2001-2012 UAB "Report LT" | Portalą redaguoja: Rūta Trainytė, tel. 8 616 19424, el. paštas redakcija@verslobanga.lt | Reklama "Verslo bangoje" | RSS