Verslo banga
Įmonių naujienos Renginiai Žinių bankas BLOG'as Verslo žurnalai Mano nustatymai
 Portalas turintiems tikslą.Rugsėjo 16, antradienis 
 Straipsnių sąrašas
 Naujausi straipsniai
 Populiariausi straipsniai
Naujienos
10x15 cm nuotraukų spauda - už 9 ct!
Patentinės informacijos savaitė PATINFO 2013
Automobilis su pažeistu stiklu aplenks draudikus ir keliaus tiesiai į stiklų keitimo įmonę
Ūkio banko turto vertinimas baigtas, opcionų pardavimo procesui kliūčių nebeliko
Į Rusiją neįleistais pieno produktais nuo kitos savaitės prekiaus "Iki"
"Maxima" tiesia pagalbos ranką Lietuvos pieno perdirbėjams
Atšaukiamas nuodugnios patikros režimas Lietuvos pasienyje
Lietuvių "startup‘ams" - galimybė prisistatyti 100 mlrd. litų investicijoms
Lietuvoje vis dažniau darbuotojai iš darbdavių sulaukia papildomo skatinimo
Savaitgalį Kaune padvigubėjo nekilnojamojo turto pardavimai
daugiau  
Notarinė sutarties forma
Juristas Vaidota Majūtė, Notarų rūmų konsultantėspausdinti>

Teisės teorijoje pripažįstama, kad esminis sutarties požymis ir jos galiojimo sąlyga yra šalių susitarimas. Šiuolaikinėje sutarčių teisėje pirmenybė teikiama konsensualizmo principui (lot. consensus ad item – sutikimas dėl to paties, bendra nuomonė).

Jis reikalauja atskleisti tikrąją šalių valią sukurti sutartinius santykius. Konsensualizmas priešingas formalizmui, nes pagal pastarojo nuostatas svarbiau šalių valios išorinė forma, t. y. sutarties įforminimas tam tikru būdu (pavyzdžiui, dokumento surašymas, antspaudo ar parašų buvimas ir pan.). Nors šiandien sutarčių teisėje formalizmo kur kas mažiau, kartais sutarčiai galioti nepakanka vien šalių susitarimo, o reikalaujama tam tikros jo išraiškos formos.

Sandorių forma

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.71 straipsnis nustato, kad sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Notarinė sandorio forma išreiškiama rašytiniu dokumentu, kurį notaras patvirtina teisingumo ministro nustatytu tvirtinamuoju įrašu, parašu ir herbiniu antspaudu. Patvirtintas sandoris registruojamas notariniame registre. Vienas sandorio dokumento egzempliorius lieka notaro archyve, todėl praradus dokumentą galima gauti jo dublikatą notaro biure.

Sandoriai, kurie privalo būti sudaromi notarine forma, išvardyti Civilinio kodekso 1.74 straipsnyje, tai:

  • daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai;

  • vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė);

  • kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.
Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimą sudaryti sandorį notarine forma gali nustatyti tik Civilinis kodeksas. Todėl nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nei jos institucijos poįstatyminiuose teisės aktuose negali nustatyti, kada yra privaloma notarinė sandorio forma.

Atsižvelgiant į viso Civilinio kodekso nuostatas, galima sakyti, kad pirmajam punktui priklauso:

  • nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus perleidimo sandoriai, t. y. pirkimo–pardavimo, dovanojimo, mainų, turto patikėjimo, skolos padengimo, turto perleidimo už rentą;

  • sandoriai dėl Civilinio kodekso ketvirtojoje knygoje nustatytų tam tikrų daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą nustatymo, pakeitimo, panaikinimo, taip pat disponavimo jomis (perleidimo, įkeitimo), t. y. servitutų, uzufruktų, užstatymo teisės, ilgalaikės nuomos, hipotekos, kito asmens turto administravimo.
Pažymėtina, kad kitiems sandoriams, nors ir susijusiems su nekilnojamuoju turtu, Civilinis kodeksas privalomos notarinės formos pagal 1.74 str. 1 punktą nenustato, tad šio punkto nereikėtų aiškinti plečiamai. Pavyzdžiui, nekilnojamojo daikto nuomos (išskyrus ilgalaikę nuomą (emphyteusis)), panaudos, rangos sutarčių neprivalu tvirtinti notariškai.

Pagal Civilinio kodekso 1.74 str. 3 punktą tam tikriems sandoriams atitinkama Civilinio kodekso norma nustato privalomą notarinę formą:

  • tam tikrų rūšių įgaliojimams (2.138 str.);

  • oficialiesiems testamentams ir bendrajam sutuoktinių testamentui (5.28, 5.44 str.);

  • nekilnojamojo turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarčiai (5.70 str.);

  • rentos sutarčiai (6.443 str.);

  • dovanojimo sutarčiai, kurios suma didesnė kaip 50 000 litų (6.469 str.);

 1 2 3 4 


Dalinkitės:
Google +1

Jūs neseniai lankėtės šiuose Verslo Bangos puslapiuose:
 Paieška
 
Prisijunkite
El. paštas
Slaptažodis
 
Juristas
2005 m.
Darbdavio teisių, pareigų ir atsakomybės perdavimas
Vaizdo ir garso įrašai, kaip įrodinėjimo priemonės, civiliniame procese
Dokumentų legalizavimas
Įskaitymas kaip prievolių pabaiga
Nauji įrodymai apeliaciniame procese
Europos Sąjungos teisės taikymas Lietuvoje
Notarinė sutarties forma
Juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynyba
Darbuotojų pareiginių nuostatų teisinė galia ir reikšmė
Uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimas
Pasirinkite nr.
Juristas
© 2001-2012 UAB "Report LT" | Portalą redaguoja: Rūta Trainytė, tel. 8 616 19424, el. paštas redakcija@verslobanga.lt | Reklama "Verslo bangoje" | RSS