Š.m. vasario 27–kovo 4 d. Europarlamento intergrupės Tibetui remti narių delegacija lankėsi Indijoje. Visi delegacijos nariai nors ir turėjo pakankamai daug informacijos apie padėtį Tibete, tačiau nepagailėjo asmeninių lėšų kelionės išlaidoms, nes vizito tikslas buvo patikrinti turimą informaciją vietoje, remiantis autentiškais šaltiniais, ir politiškai paremti Tibeto vadovą Dalai Lamą, Tibeto vyriausybę tremtyje ir parlamentą. Pakeliui į Dalai Lamos rezidenciją Dharamsaloje delegacija aplankė tibetiečių gyvenvietę ir jų vienuolynus Dehraduno mieste, dalyvavo Naujųjų metų, kurie ten prasideda vasario 28 d., sutikimo iškilmėse. Dharamsaloje susitiko su Tibeto vyriausybės bei parlamento tremtyje nariais ir buvo priimti Dalai Lamos. Po to aplankė tibetiečių vaikų centrą, jų medicinos institutą, pabėgėlių iš Kinijos okupuoto Tibeto centrą. Grįžimo į Europą dieną Delio mieste susitiko su Indijos parlamentarais bei tibetiečių atstovais ir apsikeitė nuomonėmis, kaip gelbėti Tibetą nuo jo žmonių visiško išnaikinimo. To, kas dabar vyksta Kinijos okupuotame Tibete, kitaip nei tibetiečių tautos genocidu nepavadinsi. Bet apie tai vėliau. O dabar žiupsnelis informacijos apie Tibetą ir įvykius ten. Tibetas įsikūręs Himalajų kalnuose ir susideda iš trijų provincijų, bendras jų plotas - 2,5 mln. kv. km, o vidutinis aukštis - 4 km. virš jūros lygio. Gyventojų apie 6 mln., iš jų raštingų 25 proc. Kas trečias Tibeto gyventojas – vienuolis. Pagrindinė religija ar filosofija – budizmas, kurio yra keturios skirtingos mokyklos. Visų jų dvasinis, o dabar ir Tibeto administracijos tremtyje vadovas yra Dalai Lama. 1949 m. Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) armija pradėjo Tibeto okupaciją, kuri galutinai buvo baigta po 1959 m. tibetiečių sukilimo sostinėje Lhasoje. Per sukilimą buvo išžudyta 87 tūkst. tibetiečių. Dalai Lama su 80 tūkst. tibetiečių pabėgo į Indiją, kurioje jie buvo svetingai sutikti. Dalai Lamai buvo leista reziduoti, o vyriausybei ir parlamentui veikti Dharamsaloje.

Kiekvienais metais iš Tibeto pabėga apie 3000 jaunų žmonių, verčiamų eiti į mokyklas, kuriose viskas dabar dėstoma tik kinų kalba, nes tibetietiškos mokyklos uždarytos. Bėgti per kinų karių stropiai saugomą sieną labai rizikinga. Pirmiausia vedlys už tam tikrą mokestį perveda juos per Himalajų kalnų sniegynus į Nepalą. Kelionė trunka apie 10 dienų. Tada pabėgėliai savo jėgomis dar apie dvi savaites keliauja į Nepalo sostinės Katmandu pabėgėlių iš Tibeto stovyklą, kurioje dar apie du mėnesius laukia Nepalo valdžios leidimo išvykti į Indiją. Ten pagaliau atsiduria pabėgėlių centre, kuriame Dalai Lamos pareigūnai per dvi tris dienas juos paskirsto į mokyklas ar darbovietes bei vienuolynus.

Tibetiečių moterims draudžiama turėti daugiau nei vieną vaiką, nepaklusnios sterilizuojamos, joms daromi abortai net ir aštuntą nėštumo mėnesį. Visoje Kinijoje, išskyrus Tibetą, prostitucija draudžiama ir už tai taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tuo tarpu į Tibetą siunčiama daug jaunų kinų, kuriems sudaromos sąlygos gyventi ir užsiimti verslu, o baudžiamoji atsakomybė už prostituciją netaikoma. Už kompartijos kritiką – baudžiamoji atsakomybė. Už Dalai Lamos nepasmerkimą – taip pat. Mums tapo aišku, kad Kinija sąmoningai ir profesionaliai naikina tibetiečių tautą. O tai jau genocidas.

Europarlamentas reguliariai priima rezoliucijas, smerkiančias žmogaus teisių pažeidimus Tibete. Tačiau kinai jų nepaiso arba kažką daro tik dėl akių. Štai pavyzdys: Europarlamento spaudžiama Kinija sutiko pradėti derybas su Dalai Lama dėl Tibeto autonomijos. Atrodo, puiku. Bet kai sužinai, kad derybininkai - ne KLR aukščiausieji pareigūnai, kartu su Dalai Lama ar jo vyriausybės premjeru galintys išspręsti principinius klausimus, kuriuos vėliau klerkai detalizuotų, tada pasidaro aišku, kad derybos tėra širma, po kuria tibetiečių genocidą galima tęsti iki pergalingo galo. Štai Europarlamento vadovai vyksta į Kiniją susitikti su jos vadovais, bet nenori susitikti su jau į Europarlamentą pakviestu Dalai Lama. Bet ar tik Europarlamentas lankstosi Kinijai? Net ir Jungtinės Tautos nepanoro išmesti Kinijos iš savo narių jai tapus agresore. Ar manote, kad Lietuvai, pvz., užpuolus Latviją ar pradėjus naikinti vieną iš tautinių mažumų, nekiltų grėsmė netekti JT mandato ar ES narės statuso. Taigi dvigubi standartai taikomi net ir nūdien, nes yra galingos tautos ir ne. Rusija ir Baltarusija yra kitas akivaizdus pavyzdys.

Bet kuo čia dėta Lietuva? Ogi tuo, kad neseniai pati ieškojusi užtarimo nepriklausomybės aušroje, dabar nemato kitos naikinamos tautos, Seimas nepriima rezoliucijų, draudžia visus kontaktus, kurie nepriimtini Kinijai. Ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, ir Seimo valdyboje Mao Dzedungo dvasia tebegyva. Ir nesvarbu, kad kažkur žūva žmonės ir verkia sterilizuojamos moterys.