Šiame straipsnyje kalbėsime apie vidinę komunikaciją besikeičiančios darbo rinkos sąlygomis. Visi žinome Maslowo piramidę, aiškinančią, kad žmonių poreikiai turi būti tenkinami nuo būtiniausių (maisto, pastogės) iki aukščiausio – saviraiškos.

Tačiau dabartinėje organizacijoje poreikių svarba gali būti visiškai kitokia: šiuolaikinis žmogus mieliau investuos į geras atostogas Lotynų Amerikoje ir puikiausiai gyvens nuomojame bute.

Kuo toliau, tuo dažniau matome, kokie skirtingi darbuotojų poreikiai ir vertybės. Būtent todėl kalbėdami apie vidinę komunikaciją turėtume galvoti apie individualius kanalus, apie skirtingus darbuotojų poreikius ir informacijos pateikimo būdus.
Tačiau pirmiausia turime sutarti, kad vidinė komunikacija visose organizacijose yra būtina.

Vidinė komunikacija – kontroliuojami informacijos mainai

Vidinė komunikacija – tai informacijos mainai įmonės viduje. Šiame procese dalyvauja visi: įvairių grandžių darbuotojai, vadovai, labai dažnai darbine informacija dalijamasi ir su šeimos nariais.

Vidinė komunikacija gerina organizacijos darbo aplinką ir kuria palankų organizacijos klimatą. Nereikia pamiršti, kad kalbame ne tik apie formaliąją (oficialiąją informaciją), bet ir neformalius vakarėlius, parūkymus ir kitokius bendravimo būdus, kai pasikeičiama naujienomis, gandais ir pan.

Tradiciniai vidinės komunikacijos tikslai yra: gerinti darbuotojų tarpusavio santykius, nutiesti informacinį tiltą tarp vadovybės ir žemesnių grandžių darbuotojų, pastaruosius informuoti apie įmonės tikslus, planus, pokyčius, vizijas ir pan. Vidinė komunikacija taip pat padeda siekiant sulaukti grįžtamojo ryšio iš žemesnių grandžių darbuotojų – tokiu būdu darbuotojai būna ne tik informuoti, bet ir įtraukti į įmonės veiklą, išklausyti. Visa tai daroma tam, kad darbuotojai žinotų, ko įmonė siekia, ir padėtų įgyvendinti tuos tikslus.

Visa tai yra teorinės žinios apie vidinę komunikaciją, tačiau labai dažnai su teorija sutinkama, o praktikoje ji netaikoma. Organizacijų vadovai nesupranta, kad į vidinę komunikaciją reikia investuoti ir sekretorė nėra tinkamiausias žmogus, kuris galėtų skleisti informaciją.

Vidinė komunikacija motyvuoja

Kiekvienas darbdavys žino, kaip sunku rasti gerą darbuotoją ir kaip sunku išsiskirti su tuo, kurį užauginai, kurio talentas ir gabumai padeda įmonei sėkmingai gyvuoti. Dabartiniai darbdaviai, anot knygos "Kitoks, fankiškas verslas" autorių J. Ridderstrale'io ir K. Nordstromo, turi dvi galimybes: išugdyti gerus darbuotojus, tačiau elgtis su jais kaip su idiotais ir stebėti, kaip jie jus palieka, arba laikyti žmones individais, juos įvertinti, patraukti ir motyvuoti įvairiausiais būdais.

Vadovams atėjo metas suprasti, kad lojalių darbuotojų nėra, kad lojalumo už atlyginimą nebenupirksi.

"Vis labiau motyvacija remiasi vertybėmis, o ne grynaisiais pinigais", – teigia "Kitoks, fankiškas verslas" autoriai. Dabar lojalumą, ištikimybę jau lemia vertybės ir įsitikinimai. Jeigu mano ir organizacijos vertybės skiriasi, kodėl turėčiau eiti į kompromisą su savo sąžine?

Šiandien darbuotojai vis dažniau abejoja ir kelia vis daugiau klausimų. Jie savimi pasitiki, nebijo reikšti susirūpinimo ar abejonių. XXI amžiuje sėkmingas vadovavimas – tai gebėjimas pritraukti ir išlaikyti puikius žmones.

Vidinė komunikacija apsimoka

Tarptautinės žmogiškųjų išteklių ir finansų vadybos klausimais konsultuojančios kompanijos Watson Wyatt Worldwide atliktos apklausos rezultatai parodė, kad vidinė komunikacija versle tiesiogiai veikia įmonės finansinius rodiklius. Efektyvią vidinę komunikaciją vykdančios bendrovės turi penktadaliu didesnę rinkos dalį ir sumoka 57 proc. daugiau dividendų nei kompanijos, kreipiančios nedidelį dėmesį į vidinę komunikaciją.

Apklaustieji nurodė, jų manymu, svarbiausias praktines komunikacijos sritis. Didžiausią poveikį, siekiant didesnės rinkos dalies, turi vadovaujančių asmenų komunikacija. Tai reiškia, kad investuoti į organizacijos vadovų mokymus, naujų komunikacijos priemonių pristatymą, įvertinti jų vykdomos komunikacijos naudą apsimoka.

Tyrimo rezultatai taip pat parodė stiprų ryšį tarp įmonės komunikacijos ir gebėjimo išlaikyti savo darbuotojus. Investuodama į vidinę komunikaciją bendrovė užsitikrina geresnes galimybes išsaugoti darbuotojus. Aktyviai vidinę komunikaciją vykdančiose įmonėse darbuotojai puspenkto karto labiau palaiko organizacijos veiksmus ir siekius nei silpnai informaciją skleidžiančiose įmonėse. Be to, vidinė komunikacija leidžia 20 proc. sumažinti darbuotojų kaitą.

Tyrimas atskleidė bendrus efektyvios komunikacijos bruožus. Nors respondentai atstovavo įvairiems verslo sektoriams, tyrimo metu buvo išskirti bendri bruožai, būdingi efektyviai komunikacijai:

• Vadovaujantieji asmenys (vadybininkai) laikomi pagrindine tiksline auditorija ir informacijos skleidėjais, jie reguliariai teikia komunikacijos pasiūlymus, patarimus aukščiausiems vadovams.
  
  
• Bendrovė turi ir įgyvendina komunikacijos ir vidinės komunikacijos strategiją.
  
  
• Bendrovė atvirai bendrauja su darbuotojais, informuoja apie verslo planus ir uždavinius, teikia informaciją apie jiems įtakos turėsiančius pokyčius.