Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai skolininkai, siekdami išvengti vykdyti savo prievoles kreditoriams, imasi nesąžiningų veiksmų, kuriais siekia perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, kad kreditorius negalėtų nukreipti išieškojimo į skolininko turtą. Tokiu atveju vis aktualesni tampa tie būdai, kuriais kreditorius galėtų apsaugoti savo teises nuo tokių nesąžiningų skolininko veiksmų. Vienas tokių būdų yra kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (Actio Pauliana – Pauliano ieškinys). Jį ir analizuosime šiame straipsnyje.

Actio Pauliana teoriniai aspektai

Actio Pauliana institutas, kilęs iš Romėnų teisės, yra aptinkamas visų Europos kontinentinės teisės tradicijos šalių teisės aktuose. Kai kuriose jų, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Olandijoje, Actio Pauliana institutas yra inkorporuotas į Civilinius kodeksus, kitose, pavyzdžiui, Austrijoje ar Vokietijoje, šis institutas aptinkamas atskiruose įstatymuose. Panašų į Actio Pauliana institutą turi ir bendrosios teisės tradicijos valstybės. Pauliano ieškiniu siekiama apginti kreditorių nuo tokių nesąžiningo skolininko veiksmų, kuriais skolininkas, siekdamas išvengti vykdyti prievolę kreditoriui, pablogina savo turtinę padėtį, nesąžiningai perleisdamas savo turtą kitiems asmenims. Pažymėtina, jog vien tas faktas, kad skolininkas, būdamas skolingas kreditoriui, vienokiu ar kitokiu būdu perleido savo turtą tretiesiems asmenims, nedaro tokio sandorio ydingo ir nesuteikia kreditoriui teisės tokio sandorio ginčyti remiantis Actio Pauliana institutu. Kad atsirastų galimybė tokį sandorį ginčyti, yra būtinas nesąžiningas skolininko siekis išvengti vykdyti savo prievolę kreditoriui, pabloginant savo turtinę padėtį. Be to, kad toks skolininko sudarytas sandoris būtų nuginčytas, yra būtina įrodyti ir trečiojo asmens, su kuriuo skolininkas sudarė sandorį, nesąžiningumą.

Galimybės reikšti Pauliano ieškinį teisinės prielaidos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 6.66 str. 1 dalyje yra nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (Actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. To paties straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pripažinti dvišalį sandorį negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Kaip galime matyti iš šios teisės normos, straipsnyje yra įtvirtintos trys aplinkybės, kurias įrodyti yra būtina, norint nuginčyti skolininko sudarytus sandorius. Kiekvieną šių aplinkybių paanalizuosime detaliau:

1. Skolininko sudarytus sandorius galima nuginčyti tik tuo atveju, jeigu skolininkas jų sudaryti neprivalėjo. Sandorių, kuriuos skolininkas sudaryti privalėjo, kreditorius neturės teisės ginčyti, pavyzdžiui: skolininkas sudaro sandorius, kurie yra būtini skolininko ūkinei veiklai vykdyti.

2. Skolininkas sudaro sandorius, kurie pažeidžia kreditoriaus teises. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, CK 6.66 str. 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti vertinama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Nustatant šią Pauliano ieškinio instituto taikymo sąlygą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė skolininko bendro nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau. Sandoris taip pat gali būti pripažintas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, kai skolininkas, jau būdamas nemokus, atsiskaito su kitais kreditoriais, neturinčiais pirmumo teisės. Pažymėtina, kad tie sandoriai, kuriuos sudaręs skolininkas lieka mokus ir gali vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui, negali būti nuginčijami Pauliano ieškiniu.

3. Dvišalis atlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį su skolininku, buvo nesąžiningas. Ši norma yra sietina su LR CK 4.96 straipsniu, kuris bendrąja prasme nustato, kad iš sąžiningo įgijėjo daiktas gali būti išreikalautas tik tuo atveju, jeigu savininkas tą daiktą nustojo valdyti ne savo valia.