Pirmoje straipsnio dalyje aptarėme esminius buhalterinės apskaitos sistemos klausimus ir menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitos vietą šioje sistemoje. Toliau kalbėsime apie svarbiausius šios buhalterinės apskaitos rūšies bruožus, kuriuos būtina žinoti kiekvienam save gerbiančiam įmonių apskaitos specialistui, netgi ir nedirbančiam vadybos ir kaštų apskaitos srityje, gal net apskritai nesusiduriančiam su šios apskaitos informacija.

Daugelyje veiklos sričių iškyla ta problema, kad vieni reiškiniai idealizuojami, o kiti – perdėtai menkinami. Toks "daltonizmas" gana patogus – nereikia sukti galvos dėl atspalvių. O juk nuo erškėčio taip pat renkami vaisiai! Taigi nelygu, ko norime ir "kokį medį pasodinome". Blogiausia, kai daroma viena, o rezultato tikimasi visiškai kitokio. Tai labai dažnas ir buhalterinės apskaitos reiškinys: teigiant, kad galima apsieiti ir be menedžmento apskaitos, kartais vadovams ir vadybininkams reikalingos informacijos juokingai ir netgi apgailėtinai bandoma gauti iš išorės vartotojams skirtų finansinių ataskaitų. Suprantama, kad tiek finansinė, tiek menedžmento apskaitos reikalingos, nes abi jos tenkina tam tikrus verslo poreikius, o tam tikromis aplinkybėmis pasireiškiantys jų ribotumai yra objektyvi kiekvienam reiškiniui būdinga savybė. Todėl toliau pateiksime nebūtinai neginčijamą nuomonę apie finansinės ir menedžmento apskaitų bruožus, ypač kai kalbėsime apie šių buhalterinės apskaitos rūšių trūkumus. Dažniausiai pastarųjų atsiranda tuomet, kai šių apskaitos rūšių teikiamomis galimybėmis naudojamasi ne pagal paskirtį. Būtina gerai suvokti tokių sudėtingų reiškinių kaip finansinė apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys bei menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaita ir įmonių vidinės ataskaitos skirtumus, o jie geriausiai ir iliustruoja šioms dviem apskaitos rūšims būdingas savybes. Kita vertus, daugeliui tai lengviausias būdas bent šiek tiek susipažinti su čia aptariamu išskirtiniu dvidešimto amžiaus buhalterinės apskaitos fenomenu.

Apskaitos tikslai lemia jos informacijos vartotojus

Vienas svarbiausių skiriamųjų finansinės ir vadybos bei kaštų apskaitos rūšių bruožų yra jų informacijos teikimo tikslai ir vartotojai. Finansinės apskaitos duomenys daugiausia skirti išorės vartotojams: valdžios institucijoms, įmonės savininkams, kreditoriams, tiekėjams bei pirkėjams ir kitiems įmonės kontrahentams, o menedžmento apskaitos teikiama informacija naudojasi įmonės ir jos padalinių vadovai bei vadybininkai. Iš čia kyla daugelis šių apskaitos rūšių skirtumų. Svarbiausias finansinės apskaitos tikslas – suteikti išoriniams finansinių ataskaitų rinkinio informacijos vartotojams žinių apie turtą, kuriuo disponuoja įmonė, nurodyti, kam tas turtas priklauso, informuoti, kokį pelną uždirbo ar kokį nuostolį įmonė patyrė per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį ir kaip savininkai nutarė pasiskirstyti uždirbtą pelną arba iš kokių šaltinių numato dengti patirtą nuostolį. Pagrindinė menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitos paskirtis – teikti įmonės ir jos padalinių vadovams ir vadybininkams informaciją, kuria vadovaudamiesi jie galėtų taip planuoti ir organizuoti įmonės veiklą bei vadovauti jai, kad įmonė ir kiekvienas jos padalinys kuo efektyviau naudotų turimus išteklius, siekdami įgyvendinti visai įmonei ir jos padaliniams keliamus uždavinius.