Ekonominės krizės laikotarpiu daugelis darbuotojų patiria daug neigiamų jausmų: baimę, netikrumą, nusivylimą dėl nepatenkintų poreikių. Niekas negali tiksliai pasakyti, kiek laiko užsitęs krizė ir kokie bus padariniai, tačiau vienas dalykas išlieka neginčijamas: jausmų kontrolės praradimas, darbuotojų finansinės padėties nestabilumas turi didelį poveikį darbuotojų motyvacijai, produktyvumui, išlikimui darbe. Vieni vadovai elgiasi taip, lyg krizė jų neveiktų, kiti – šiek tiek kitaip nei įprastai, treti reaguoja dramatiškai. Vadovai sunkmečiu prarado galimybę motyvuoti personalą finansinėmis priemonėmis, tačiau yra kitų skatinimo būdų. Nuo vadovo elgsenos krizės metu priklauso, ar darbuotojai bus motyvuoti ir gerai dirbs tokiomis nelengvomis sąlygomis.

Motyvavimo mitai

Įsigalėjus krizei, vadovai turėtų sugriauti penkis mitus apie darbuotojų motyvavimą:

1. Pinigai yra esminis darbuotojų motyvavimo būdas. Nors manoma, kad atlyginimas ir priemokos yra pagrindiniai motyvavimo būdai, tačiau pinigai yra tik vienas iš daugelio skatinimo būdų gerai dirbti. Vadovai paprasčiausiai kartais nepagalvoja, kaip dar galima būtų motyvuoti darbuotojus, duoti tai, ko jie trokšta: pripažinimą, pagarbą, galimybę mokytis.

2. Jeigu norite motyvuoti žmones, neleiskite jiems sužinoti blogų naujienų. Tai vienas žalingiausių mitų. Blogos naujienos visada pasiekia darbuotojų ausis, ir jie dažnai jaučia pyktį vadovui, bandančiam tai nuslėpti. Vadovas, informuodamas darbuotojus apie nesėkmes, leidžia jiems pažvelgti į realybę ir pastūmėja ieškoti kūrybiškų sprendimų komandoje ir individualiai.

3. Daugelis darbuotojų žino, kas juos motyvuoja. Tai netiesa. Daugybė žmonių darbe ir už jo ribų norėtų siekti platesnių užmojų, tačiau nepakankamai tai įsisąmonina. Iššūkių laikai talentingiems darbuotojams gali tapti stipriu motyvacijos šaltiniu. Vadovas turėtų pagelbėti darbuotojams atrasti patiems save, atkleisti gabumus, skatinti pamąstyti, kas juos motyvuotų dirbti, kaip kiekvienas galėtų prisidėti prie gerų įmonės rezultatų, kaip darbuotojai regi įmonės ir savo ateitį.

4. Kiekvieno motyvuoti neįmanoma. Šis mitas galbūt nebuvo mitas ekonomikos klestėjimo dienomis, tačiau dabar tos dienos liko praeityje. Neseniai dauguma organizacijų plėtėsi ir, susidurdamos su kvalifikuoto personalo stygiumi, samdė prastus darbuotojus. Dabar organizacijos sumenko, atleido dalį darbuotojų ir neturi išteklių ugdyti talentus darbe. Tai klaidinga prielaida. Vadovas turi ir gali motyvuoti kiekvieną darbuotoją, o jeigu stinga laiko ar idėjų pačiam, reikėtų pasitelkti įmonės lyderius.

5. Dabar žmonės dėkingi už turimą darbą, todėl išgyvens nuosmukį. Toks teiginys klaidingas, talentingas ir geras darbuotojas net ir krizės metu turi kur išeiti. Konkurentai sunkmečiu nesnaudžia, atleidžia prastus darbuotojus ir žiūri, kaip prisivilioti profesionalius, tačiau turimu darbu nepatenkintus kitų įmonių darbuotojus. Žmonės, gavę naują pasiūlymą dirbti, užveria tos darbovietės duris, kurioje vien savimi besirūpinantis vadovas jų nepastebėjo, neįvertino, nesuteikė galimybės augti.