Teismuose daugėja bylų, susijusių su reikalavimu atlyginti neturtinę (moralinę) žalą. Tiesa, tose bylose atsakovai paprastai yra gydymo įstaigos, kurioms reiškiamos pretenzijos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Tačiau pastebima ir kita tendencija – ir darbuotojai dažniau kreipiasi į teismus su ieškiniais dėl neturtinės žalos, kurią jie patiria dėl neteisėtų darbdavio veiksmų darbo santykiuose, atlyginimo. Tokio pobūdžio reikalavimai ir yra nagrinėjami publikacijoje.

Teisinė bazė

Darbo kodekso (DK) 250 straipsnyje nurodyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (CK). Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje teigiama, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau DK 250 straipsnis tokio reikalavimo nekelia, tik nurodo, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Pagal DK 250 straipsnį reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, kai nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl jos patirta neturtinė žala, yra konstatuotas priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, taip pat kaltė.

Suprantama, kad ir neturtinės žalos dydį kiekvienu atveju nustato teismai pagal precedentinę praktiką. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas, t. y. žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų. Precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai, jų nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio metodinė medžiaga, apibendrinanti teismų praktiką tam tikros kategorijos bylose, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika formuojama per kasacine tvarka išnagrinėtose bylose priimtas precedentines nutartis. Tuo remiantis šios publikacijos pagrindiniai teiginiai yra paremti atitinkamomis kasacinėmis nutartimis.

Neturtinė žala darbo santykiuose

Neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš žalos pagal civilinę teisę atlyginimo būdų. CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 str. 1 d.). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala: fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas. Tokią nuostatą yra pareiškusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija (toliau – LAT CBS) 2005 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-164/2005. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais: kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, apie darbuotoją paskleidžiama informacija, kuri nėra susijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.