Teisę į kasmetines atostogas turi darbuotojai, kurių darbo santykiai įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (toliau – įmonė) yra reguliuojami Darbo kodekso (DK). Pagal šio kodekso 165 straipsnį kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, kuris suteikiamas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, kad jie galėtų pailsėti ir susigrąžinti darbingumą, paliekant jiems tuo metu darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Suprantama, paties darbuotojo prašymu darbo santykiai su įmone gali būti nutraukti ir jo kasmetinių atostogų metu.

Asmenys, užsiimantys veikla pagal verslo liudijimą, autorinę sutartį, taip pat pagal rangos, atlygintinų paslaugų teikimo bei kitas Civilinio kodekso (CK) reguliuojamas sutartis, neturi darbo santykių su atitinkamais subjektais, todėl jiems kasmetinės atostogos nepriklauso. Valstybės tarnautojų ir statutinių pareigūnų kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai; jie šiame straipsnyje neaptariami.

Kasmetinių atostogų rūšys

DK 165 str. 2 dalyje nustatytos trijų rūšių kasmetinės atostogos: minimaliosios, pailgintos ir papildomos. Visų šių kasmetinių atostogų trukmė skaičiuojama kalendorinėmis dienomis (toliau – k. d.). Į šių atostogų laiką neįskaitomos švenčių dienos, nurodytos DK 162 straipsnyje, todėl kai į atostogų laikotarpį įeina šventės diena (vasaros metu tai būna Rasos (Joninės), Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena, Žolinė), atostogų laikas atitinkamai pailgėja, bet atostoginiai pinigai dėl tos priežasties neperskaičiuojami.

Prie kasmetinių atostogų dienų darbuotojo pageidavimu kaip kompensacija gali būti pridedamos dienos už tai, kad jis papildomai dirbo poilsio ir švenčių dienomis ne pagal grafiką (DK 194 str. 1 d.) arba kad budėdamas įmonėje ar namuose jis dirbo ilgiau nei priklauso (DK 155 str. 3 d.).

Kasmetinės minimaliosios atostogos

DK 166 str. 1 dalyje nustatyta, kad 28 k. d. trukmės kasmetinės minimaliosios atostogos priklauso visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi visą darbo krūvį ar dirba ne visą darbo dieną (darbo savaitę) tiek pagrindiniame, tiek nepagrindiniame darbe, jeigu visi dvylikos mėnesių darbo metai įskaitytini į darbo stažą tokioms atostogoms gauti (DK 170 str. 1 d.).

DK 166 str. 2 dalyje nustatytos 35 k. d. trukmės kasmetinės minimaliosios atostogos, kurios suteikiamos dirbantiems neįgaliems asmenims (visų grupių invalidams), nepilnamečiams, taip pat darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, nors kitas sutuoktinis, gyvendamas atskirai nuo vaiko, pastarajam ir teikia materialinę paramą – moka alimentus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2003 m. rugsėjo 29 d. išaiškinimas A3-91 ("Teismų praktika" Nr. 20, 2003 m.).

Kasmetinės pailgintos atostogos

DK 167 straipsnis nustato pailgintas ne didesnės kaip 58 k. d. trukmės kasmetines atostogas kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. LR Vyriausybė 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 941 (Žin., 2003, Nr. 73-3375 ir kt.) patvirtino darbuotojų, turinčių teisę į tokias pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir jame nurodė konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. Vyriausybė taip pat pavedė kai kurioms ministerijoms patvirtinti sąrašus pareigybių tų darbuotojų, kurie turi teisę į kasmetines pailgintas atostogas. Tai buvo padaryta Švietimo ir mokslo ministerijos 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407 (Žin., 2003, Nr. 97-4367 ir kt.), Kultūros ministerijos 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. Įv-395 (Žin., 2003, Nr. 106-4764 ir kt.), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. A1-181 (Žin., 2003, Nr. 112-5050 ir kt.) ir Aplinkos ministerijos 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-658 (Žin., 2006, Nr. 4-126 ir kt.).

Minėti teisės aktai nustato, kad kasmetinės pailgintos atostogos suteikiamos:

– ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, aukštųjų mokyklų, neformaliojo švietimo įstaigų, psichologinių, pedagoginių psichologinių tarnybų, vaikų globos įstaigų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namų pedagoginiams darbuotojams – 56 k. d.;

– mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojams (vyriausiesiems mokslo darbuotojams, vyresniesiems mokslo darbuotojams, mokslo darbuotojams, jaunesniesiems mokslo darbuotojams) – 56 k. d.;

– teatro ir koncertinių organizacijų kūrybiniams darbuotojams – 42 k. d.;

– sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis įmonėse, įstaigose ir organizacijose, – 36 k. d.;

– psichologams, dirbantiems socialinės globos įstaigose (išskyrus vaikų globos įstaigas), sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, ir darbuotojams, dirbantiems socialinį darbą stacionariose socialinės globos įstaigose, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, – 42 k. d.;

– farmacijos specialistams, kurių pareigybių aprašyme nurodyta viena ar kelios iš šių veiklų: kontroliuoja (tiria) vaistų ir vaistinių medžiagų kokybę; gamina vaistus ir vaistines medžiagas; pakuoja vaistus ir vaistines medžiagas; priima ir (ar) komplektuoja vaistus pagal užsakymus; išduoda (parduoda) vaistus ir vaistines medžiagas vaistinėse – 35 k. d.;

– darbuotojams, dirbantiems socialinį darbą kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, švietimo įstaigose, nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose asmenims su proto ar psichine negalia, laikino gyvenimo namuose, taip pat kitiems darbuotojams, dirbantiems socialinį darbą (pagal pareigybės aprašymą) su socialinės rizikos suaugusiais asmenimis, socialinės rizikos šeimomis, asmenimis su proto ar psichine negalia, ir darbuotojams, dirbantiems socialinį darbą ir teikiantiems socialines paslaugas asmens namuose (pagal pareigybės aprašymą), – 35 k. d.;

– darbuotojams, kurie dirba darbą, tiesiogiai susijusį su gyvūnų patologine medžiaga, arba atlieka bakteriologinius, virusologinius, serologinius, hematologinius, patologinius anatominius, parazitologinius, mikologinius, cheminius, toksikologinius, biocheminius, radiologinius, molekulinius tyrimus, susijusius su gyvūnais, – 35 k. d.;

– Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojams, kurie ima mėginius ir atlieka cheminius, ekotoksikologinius, hidrobiologinius ir radiologinius tyrimus bei matavimus, – 35 k. d.;

– jūrininkams, dirbantiems mūsų šalies jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose, taip pat darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis žvejybos laivuose, užsiimančiuose versline ir kita (specialia) žvejyba, – 35 k. d.;

– kai kuriems aviacijos darbuotojams, priklausomai nuo jų turimo bendro skraidymų laiko, suteikiamos ne ilgesnės kaip 58 k. d. kasmetinės atostogos, ir kt.