Kūrybinės apskaitos metodų taikymas rengiant finansines ataskaitas buvo plačiai aptartas 29-ajame "Pačiolio" didžiajame seminare, vykusiame šių metų pradžioje. Jo dalyviai galėjo pasinaudoti mūsų patarimais, finansinių ataskaitų rinkiniuose pateikdami kaip galima patrauklesnius savo įmonių finansinės padėties ir veiklos rodiklius.

Dėl tebesitęsiančio sunkmečio įmonėms labai svarbu pateikti save rinkoje kaip galima geriau – ir dėl santykių su kreditoriais, ir bendraujant su visais kitais trečiaisiais asmenimis.

Tai svarbu ir įmonių vadovams, atsiskaitantiems už savo veiklą juos renkantiems savininkams. Tačiau finansinių ataskaitų rodiklių gražinimo procedūroms reikia rengtis iš anksto, o ne bandyti jas atlikti tik finansiniams metams pasibaigus, kai koreguojamos sąskaitos, nes tuomet gali būti jau per vėlu: kadangi buvo pasirinktos šiuo požiūriu nevykusios finansinės apskaitos metodikos, jų nepalanki įtaka finansinių ataskaitų rodikliams gali būti nebepataisoma.

Verslo dalyvių noras kuo gražiau atspindėti savo veiklą visiškai suprantamas ir pateisinamas, juolab kad Lietuvoje taikomi verslo apskaitos standartai (kaip, beje, ir pasaulio mastu taikomi tarptautiniai atskaitomybės standartai bei atitinkamos Europos Sąjungos direktyvos) suteikia nemažai finansinės apskaitos vedimo ir ataskaitų rengimo alternatyvų, tuo pačiu ir teisę pasirinkti, kaip atspindėti ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatus.

Šiomis galimybėmis galima ir reikia pasinaudoti, suprantama, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, taip pat ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme deklaruojamų bendrųjų apskaitos principų; juos daugiau ar mažiau vienodai supranta visi ar bent dauguma finansinių ataskaitų rinkinių vartotojų (taip bent jau turėtų būti). Panašiai galima ir reikia naudotis valdžios suteikiamomis mokesčių lengvatomis. Tačiau norint tai padaryti nepažeidžiant valdžios nustatytų taisyklių, reikalinga gana aukšta finansinių ataskaitų rinkinius rengiančių buhalterių kvalifikacija.

Dažniausiai finansinių ataskaitų rinkiniai būna parengti ne visiškai tinkamai ir patraukliai jų vartotojams, nes nemažai finansinę apskaitą vedančių ir atitinkamas ataskaitas rengiančių specialistų paprasčiausiai neturi reikiamos kvalifikacijos: perpratę kurį nors vieną tam tikro apskaitos baro tvarkymo metodą, tik jį ir taiko, nesusimąstydami apie kitus, alternatyvius apskaitos vedimo ir rodiklių atspindėjimo finansinėse ataskaitose būdus. Tačiau kartais taip daroma paprasčiausiai dėl tingumo, nes kai kurie alternatyvūs finansinės apskaitos vedimo būdai yra ne tik sudėtingi, bet ir gana imlūs darbui, ypač tie, kurių nepripažįsta mokesčių įstatymai.

Todėl neretai tenka kalbėti ne apie finansinių ataskaitų rodiklių gražinimą, bet apie jų nebloginimą.

Taigi apie ypač sudėtingą ir nevienareikšmį fenomeną – kūrybinę apskaitą (angl. Creative Accounting) – jokiu būdu negalima kalbėti banaliai tarsi apie plaktuką, nes galima atsidurti juokingoje padėtyje. Dabartinės krizės laikotarpiu būtent taip atrodo šalies premjeras, daugelį teiginių apie visuomenę ir valstybės ekonomiką pradėdamas ne tik niekuo nepagrįsta, todėl klaidinga, bet ir itin žalinga, netgi psichologiškai žalojančia mintimi: "čia viskas paprasta". Pirmiausia reikia suvokti, kad paprastų dalykų ekonomikoje, taigi ir ją atspindinčioje buhalterinėje, taip pat ir finansinėje apskaitoje, apskritai negali būti. Kitaip mūsų aptariamas klausimas taps tuščių scholastinių ginčų objektu. Kūrybinė apskaita – labai sudėtingas ir nevienareikšmis reiškinys tiek savo ekonomine ir visuomenine reikšme, tiek ir joje taikomais būdais. Juk net paprasčiausia taburetė vienam gali būti labai patogi, o kitam – visiškai netinkama naudoti.

Pirmiausia nereikia pamiršti, kad kiekvienas daiktas turi būti naudojamas vietoje, laiku ir saikingai. Juk ir vaistai ne tik gydo – per didelės jų dozės gali ne tik susargdinti, bet ir numarinti.