Finansavimo pritraukimo procesą galima suskirstyti į šiuos du etapus: 1) finansavimo poreikio, galimybių bei būdo nustatymas ir 2) finansavimo pritraukimas.

Kiekvienas iš šių etapų susideda iš kelių užduočių:

1. Finansavimo poreikio, galimybių bei būdo nustatymas.
1.1. Finansavimo poreikio analizė.
1.2. Finansavimo pritraukimo galimybių analizė.
1.3. Finansavimo būdo parinkimas.

2. Finansavimo pritraukimas.
2.1. Verslo plano parengimas.
2.2. Kreipimasis į finansų instituciją ir derybos.
2.3. Sutarties su finansų institucija sudarymas.

Pirmojo etapo uždaviniai yra beveik identiški, norint pritraukti tiek ilgalaikį, tiek ir trumpalaikį finansavimą. Tuo tarpu antrojo etapo veiksmai, pritraukiant ilgalaikį finansavimą verslo plėtrai, yra specifiniai ir sudėtingesni, negu skolinantis trumpam laikotarpiui (apyvartai).

Finansavimo poreikio, galimybių bei būdo nustatymas

Finansavimo poreikio analizė - tai pirmasis papildomo finansavimo pritraukimo žingsnis. Pirma, paruoškite planuojamų investicijų sąrašą ir nurodykite kainas bei sumas. Ilgalaikio turto kainas ir mokėtiną PVM nurodykite atskirai. Antra, suskirstykite planuojamas investicijas į šias grupes: pastatus, transporto priemones, įrangą, kitą ilgalaikį turtą, mokėtiną PVM, apyvartinį kapitalą. Apskaičiuokite finansavimo poreikį kiekvienai investicijų grupei. Trečia, nustatykite, kiek jums reikia ilgalaikio, o kiek - trumpalaikio finansavimo. Pastatų įsigijimą ir pritaikymą, transporto priemonių, įrangos ir kito materialaus turto įsigijimą turėtumėte finansuoti iš ilgalaikio finansavimo šaltinių, o apyvartinį kapitalą ir PVM (jeigu jūsų įmonė yra PVM mokėtoja) galite finansuoti iš trumpalaikio finansavimo šaltinių.

Finansavimo pritraukimo galimybių analizė - pirmiausia įvertinkite jūsų įmonės balansą, apskaičiuodami šiuos paskutinio balanso rodiklius: likvidumo koeficientą (trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį), greitojo likvidumo koeficientą (trumpalaikio turto atėmus atsargas ir nebaigtas vykdyti sutartis bei trumpalaikių įsipareigojimų santykį), nuosavo kapitalo ir turto santykį (akcininkų nuosavybės ir viso turto santykį). Pirmųjų dviejų rodiklių reikšmės turėtų būti ne mažesnės kaip 1, o trečiojo rodiklio reikšmė - ne mažesnė kaip 0,3.

Dabar paruoškite jūsų įmonės hipotetinį balansą - tokį, koks jis būtų tuo atveju, jeigu jau būtumėte paėmę paskolą ir investavę. Pavyzdžiui, jei norite pirkti pastatą už 100 tūkst. litų be PVM ir 50 tūkst. litų papildyti apyvartinį kapitalą, jums reikalinga ilgalaikė 168 tūkst. litų dydžio paskola (iš jos 18 tūkst. litų bus skirta PVM sumokėti). Į balansą šias sumas reikėtų įtraukti taip: pastatai - 100 tūkst., grynieji pinigai - 68 tūkst., po vienerių metų mokėtinos sumos - 168 tūkst. Parengę tokį balansą, apskaičiuokite nuosavo kapitalo ir turto santykį - jo reikšmė turi būti ne mažesnė kaip 0,3. Jeigu ji mažesnė - turėsite didinti kapitalą papildomais įnašais arba atsisakyti dalies investicijų. Kai nėra galimybės padidinti kapitalo, investicinį projektą bandykite skaidyti etapais, pirmajame etape numatant tik būtiniausias investicijas.

Jeigu reikalinga didelė investicija, kuriai jūs negalite pasiskolinti dėl netinkamo nuosavo kapitalo ir turto santykio, tačiau jūs manote, kad investicijos labai greitai atsipirks ir jums pavyks per kelerius metus keleriopai padidinti įmonės apyvartą, galite tikėtis pritraukti investicijų iš rizikos kapitalo fondo. Pritraukiant šios rūšies finansavimą, yra svarbūs grynojo pardavimų pelningumo (grynojo pelno ir pardavimų santykis), turto pelningumo (pardavimų ir turto santykis) ir nuosavybės grąžos (grynojo pelno ir akcininkų nuosavybės santykis) rodikliai. Dėl galimybių pritraukti fondo investiciją įvertinimo geriausia kreiptis į verslo konsultantus, kadangi įvertinimo metodika nėra paprasta.