Juridiniai asmenys anksčiau ir dabar

Visi buvome pripratę, kad senajame civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose šalia fizinių asmenų buvo išskiriamos dar dvi subjektų grupės - juridiniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens statuso (individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos). Naujasis civilinis kodeksas atnešė tam tikrų naujovių - jame nebėra minimos įmonės, neturinčios juridinio asmens statuso.

Juridinių asmenų klasifikacija

Naujajame civiliniame kodekse juridiniai asmenys klasifikuojami pagal keletą kriterijų. Visų pirma pagal juridinio asmens tikslą juridiniai asmenys skirstomi į privačiuosius ir viešuosius juridinius asmenis. Viešųjų juridinių asmenų tikslas - tenkinti viešuosius interesus. Tokių juridinių asmenų pavyzdžiai: valstybės ir savivaldybės įmonės bei įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir panašiai. Privačiųjų juridinių asmenų tikslas - tenkinti privačius interesus. Į šią grupę patenka uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, individualios (personalinės) įmonės, ūkinės bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, kurių pagrindinis tikslas yra siekti pelno. Atkreiptinas dėmesys, kad visos kodekso normos, susijusios su juridiniais asmenimis, taikomos tik privatiesiems juridiniams asmenims, o viešiesiems juridiniams asmenims yra numatomos tam tikros išimtys.

Žymiai daugiau praktinės reikšmės turi juridinių asmenų skirstymas į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniais asmenimis yra individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos (t. y., tie subjektai, kurie anksčiau buvo laikomi įmonėmis, neturinčiomis juridinio asmens teisių). Visi kiti juridiniai asmenys yra ribotos civilinės atsakomybės. Šių dviejų grupių juridinių asmenų skirtumas yra tas, kad jeigu neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (t. y., individualios (personalinės) įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys atsako visu savo turtu už atitinkamai individualios (personalinės) įmonės ar ūkinės bendrijos prievoles). Kaip matyti, atsakomybės atžvilgiu naujajame kodekse praktiškai niekas nepasikeitė, nes anksčiau įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, skiriamasis bruožas ir buvo tai, kad jos buvo neribotos civilinės atsakomybės įmonės.

Naujovės

Nepaisant to, kad atsakomybės atžvilgiu praktiškai niekas nepasikeitė, norėčiau atkreipti dėmesį į keletą naujovių, susijusių su tais juridiniais asmenimis, kurie anksčiau buvo laikomi įmonėmis, neturinčiomis juridinio asmens teisių, o pagal naują kodeksą yra laikomi neribotos civilinės atsakomybės juridiniais asmenimis. Visų pirma tai reiškia, kad tokiems subjektams yra taikomi visi juridiniams asmenims keliami reikalavimai.

Civilinio kodekso 2.46 straipsnis numato, kad juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus: įstatus, steigimo sandorį arba įstatymų numatytais atvejais - bendruosius nuostatus. Tokiu atveju dėl ūkinių bendrijų problemų nekyla - toks dokumentas yra jų steigimo sandoris - bendrosios jungtinės veiklos sutartis. Tačiau individualioms (personalinėms) įmonėms atsiranda naujas reikalavimas, kurio anksčiau nebuvo - jos privalo turėti įstatus, atitinkančius civilinio kodekso reikalavimus. Tai reiškia, kad individualios (personalinės) įmonės steigimo procedūra tapo sudėtingesnė.

Iš esmės kodeksas numato visiškai kitokią juridinio asmens steigimo ir registravimo procedūrą, tačiau šios kodekso normos turėtų įsigalioti tik nuo 2002 metų sausio 1 dienos, kai bus įsteigtas juridinių asmenų registras. Esminis naujos procedūros bruožas - notaras turės patvirtinti, kad juridinio asmens steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus ir kad juridinį asmenį registruoti galima. Juridinių asmenų registras atliks tik formalią registravimo funkciją. Tačiau iki tol praktiškai galioja sena steigimo tvarka, žinoma, atsižvelgiant į civilinio kodekso nuostatas.

Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Anksčiau buveine buvo laikomas registracijos adresas, nors neretai faktiškai įmonė vykdydavo veiklą visai kitoje vietoje, negu yra įregistruota. Todėl civilinio kodekso 2.49 straipsnis nustato, kad juridinis asmuo, pakeitęs buveinę, privalo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti. Tuo praktiškai kiekviena įmonė įpareigojama, kad jos registracijos adresas atitiktų faktinę buveinę.

Pabaigai

Pabaigai norėčiau pridurti, kad naujasis civilinis kodeksas numato ir daugiau naujovių, tačiau nėra didelės prasmės jų aptarinėti, kol jos dar nėra taikomos, nėra aiški jų taikymo praktika ir nėra priimtos akcinių bendrovių įstatymo pataisos, kuriomis remiantis akcinių bendrovių įstatymas būtų suderintas su civiliniu kodeksu.