Pirmiausia siūlau atlikti nedidelį testą.


Perskaitykite žemiau pateiktus teiginius ir atsakykite į klausimą, ar jums tai būdinga:

• sugebėjimas dirbti įtemptai ilgą laiką;
  
  
• potraukis peržiūrėti visus iracionalius sprendimus;
  
  
• dėmesys viskam, kas keista;
  
  
• polinkis dirbti darbą, kuriame dažnai kyla "neaiškių problemų";
  
  
• griežtų taisyklių ir normų negerbimas;
  
  
• noras laisvai "žaisti idėjomis", net jei tai trukdo laiką;
  
  
• didesnis interesas tam, kas nežinoma, negu tam, kas žinoma;
  
  
• siekimas dirbti kada nori, o ne nurodytu laiku;
  
  
• pakantumas "neapibrėžtai situacijai";
  
  
• agresyvumas, polinkis įtvirtinti save;
  
  
• poreikis naujiems, neįprastiems įspūdžiams;
  
  
• poreikis laisvei renkantis tyrinėjimo sritį;
  
  
• polinkis humorui;
  
  
• intelektas aukštesnis už vidutinį;
  
  
• "proto atvirumas";
  
  
• konformizmo nebuvimas.

Kuo daugiau kartų atsakėte "taip", tuo labiau tikėtina, kad jūs – kūrybiška asmenybė, gebanti į problemą pasižiūrėti netikėtu rakursu.

Juk kūrybinis mąstymas – tai nėra vienintelio teisingo atsakymo ieškojimas. Nors mąstydami kūrybiškai mes dažnai naudojame įprastas mąstymo operacijas – sintezę, analizę, palyginimą ir pan., turbūt svarbiausia šiame procese – intuicija. Beje, tai nėra kažkas antgamtiška, nes ji visų pirma siejama su žmogaus patirtimi. Kūrybinis mąstymas įdomus ir tuo, kad mąstymo veiksmai neretai balansuoja ant sąmonės-pasąmonės ribos.

Tačiau grįžkime prie testo rezultatų. Kaip gi tuo atveju, jei didžioji dalis jūsų atsakymų į testo teiginius yra "ne"? O toks rezultatas gana tikėtinas, nes žmonių, nepasižyminčių ryškesniais kūrybiniais gebėjimais, deja, yra dauguma. Kaip rodo tyrimai, gyvenimo bėgyje mes "išbarstome" vaikystėje turėtą laisvumą, spontaniškumą, gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose G. Land'as atliko įdomų kūrybinio potencialo longitudinį tyrimą pagal NASA metodiką. Jis ištyrė 1600 penkiamečių vaikų ir nustatė, kad net 98 procentai jų turėjo ryškių kūrybinių gebėjimų. Pakartojus tą patį tyrimą su tais pačiais tiriamaisiais po 5 ir po 10 metų, ryškūs kūrybiniai gebėjimai buvo būdingi jau tik atitinkamai 30 ir 12 procentų tiriamųjų. Dar liūdnesni rezultatai gauti ištyrus 280 000 suaugusiųjų: kūrybiniai gebėjimai buvo nustatyti 2 procentams tiriamųjų.

Kodėl tokie skirtumai? Labiausiai tikėtinas atsakymas, jog kūrybinį potencialą ypač žlugdo įvairios taisyklės ir instrukcijos, nuolatinis žinių ir informacijos taikymas sprendžiant problemas pagal gerai "atidirbtus" algoritmus, laiko trūkumas organizacijose. Tad natūraliai iškyla du klausimai: pirma, ar galima išmokti kokių nors kūrybingumo technikų ir ar tai realu taikyti versle?

Į tai atsako "Wall Street Journal" pateikti duomenys (2001 m.): dvejų metų kūrybinio potencialo kursai "General Elektric" davė 60 proc. daugiau patentuojamų idėjų; kūrybiškumo kursai pagal Pitsburgo programą padidino realizuojamų idėjų vidutiniškai apie 300 proc.

Tas pats žurnalas nurodo, jog 40 val. kūrybiškumo kursų atsipirkimas yra gana įspūdingas: už kiekvieną įdėtą dolerį gaunama 20$ grąžos. Taigi originaliai mąstantis darbuotojas gali tapti vertingesnis už daug žinantį. Beje, kūryba ir lyderystė savo esme yra daug kuo panašios. Juk ir kūrybai, ir lyderystei būtinas aktyvumas, kryptingumas, subtilus konteksto suvokimas – tai leidžia pastebėti galimybes ir tendencijas, nustatyti ryšius. Taigi lyderystė ir kūrybingumas vysto vienas kitą; vystydami kūrybingumą mes galime atskleisti žmoguje lyderio potencialą ir atvirkščiai.

Greit kintančioje šiandieninėje aplinkoje verslo lyderėmis tampa tik kūrybingos organizacijos, gebančios generuoti ir įgyvendinti naujas idėjas, greitai ir efektyviai prisitaikyti prie kintančių išorinių sąlygų, atsinaujinti.

Yra du keliai, vedantys kūrybingos organizacijos link:

• pirma, atsirinkdami darbuotojus, neužmirškite, kad reikia ieškoti ne tik profesionalių, bet ir kūrybingų asmenybių ir,
  
  
• antra, - jog niekada nevėlu lavinti darbuotojų kūrybinius gebėjimus, mokyti kūrybinio mąstymo metodų.

Ir viena, ir kita reikėtų patikėti profesionalams, kurie siūlo kūrybiško mąstymo seminarų, kurių metu galima išmokti įvairių kūrybiškų sprendimų paieškos metodų – problemos dalijimo, surišančių algoritmų, žodžių-stimulų ir kitų technikų, išbandyti save grupinėse ir individualiose kūrybiškumą stimuliuojančiose užduotyse, sustiprinti pasitikėjimą savimi.

Beje, pasitikėjimą savo kūrybiniais gebėjimais galite pradėti ugdyti jau šiandien: keletą dienų iš eilės pabandykite pasielgti kitaip, nei esate įpratę, pvz., nuvykite į darbą nauju keliu, suvalgykite tai, ko dar niekada neragavote, pasikalbėkite su sunkaus būdo žmogumi, žvelgdamas į jį kitu žvilgsniu. Sėkmės!