Neretai kaip vienas iš finansinių problemų sprendimo būdų yra pasirenkamas vekselio pasirašymas. Vekselis gali būti naudingas kaip pakankamai greitas skolinimosi būdas bei kaip priemonė trumpalaikiam finansavimui gauti.

Tačiau į vekselį, kaip ir į bet kurią atsiskaitymų rūšį, reikėtų žvelgti rimtai.

Vekselis – tai vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo įsipareigoja be sąlygų, tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą nurodytam vekselyje asmeniui pats ar įsako tai padaryti kitam. Tokiu būdu vekseliai yra skirstomi į dvi rūšis: paprastą ir įsakomąjį. Paprastas vekselis yra vekselis, kuriuo davėjas pats įsipareigoja besąlygiškai sumokėti vekselio turėtojui vekselyje įrašytą sumą. O įsakomasis – kuriuo davėjas įsako kitam asmeniui sumokėti vekselyje įrašytą sumą vekselyje nurodytam asmeniui.

Vekselį išrašo tas asmuo, kuris skolinasi pinigus. Vekselis yra besąlyginis ir neginčytinas skolos dokumentas. Tai reiškia, kad vekselio davėjas (skolininkas) negali ginčyti vekselyje nurodytos sumos, terminų ar kelti kitas sąlygas. O tai, kad vekselis yra vertybinis popierius, žymiai palengvina kreditoriaus naštą įrodinėjant savo reikalavimo teisę.

Pavyzdžiui, neįvertinus savo galimybių ir praleidus vekselyje nurodytą mokėjimo terminą, kreditorius gali užprotestuoti vekselį notarų kontoroje, o per kelias dienas gautą vykdomąjį raštą perduoti antstoliams. Tokiu būdu kreditorius išvengia teisminio proceso, sutaupo mažiausiai mėnesį laiko ir iki minimumo sumažina savo išlaidas (vekselio protestavimas kreditoriui kainuoja tik 50 litų, o vykdomasis raštas - 0,5 proc. nuo išieškomos sumos). O skolininkas tokiu būdu praranda savo teisę ginčyti skolą ir itin greit papuola į antstolių rankas. Todėl tinkamo mokėjimo termino parinkimas, rimtai įvertinant savo mokėjimo galimybes, yra itin svarbus.

Įstatymas numato paprastojo ir įsakomojo vekselių būtinus rekvizitus, be kurių pasirašytas dokumentas nėra laikomas vekseliu. Tuo atveju, jeigu dėl tam tikrų rekvizitų trūkumo dokumentas negali būti pripažintas vekseliu, tai dar nereiškia, kad ir skolinimosi fakto nebuvo. Vekselis visada gali būti pripažintas skolos rašteliu, jeigu yra būtinų tokiam rašteliui duomenų, pavyzdžiui, kreditoriaus ir skolininko tapatybė, skolos suma, laikotarpis, kuriam skolinami pinigai, pinigų perdavimo-priėmimo faktas, pasirašymo data, skolininko parašas.

Kitas svarbus momentas, kurį skolininkas turi užtikrinti, yra "dvigubos skolos" išvengimas. Jei vekselis pasirašomas užtikrinant kitą prievolę ar skolą, tikslinga jame nurodyti, kad šiuo vekseliu yra užtikrinama konkreti prievolė ar skola. FPS praktikoje sutiko ne vieną atvejį, kai kreditorius, siekdamas greičiau atgauti savo skolą ir išviliojęs iš skolininko vekselį, pradeda reikalauti dvigubos sumos: skolos, kuri kilo iš sutarties ar kitokiu pagrindu, ir sumos pagal neapmokėtą vekselį. Taigi kad būtų išvengta varginančio įrodinėjimo proceso, geriau skolą sukonkretinti, detalizuoti. Tai galima padaryti ir pasirašant sutartį su kreditoriumi, kad skolininkas įsiskolinimą padengia apmokėdamas vekselį, nurodant tokio vekselio rekvizitus.

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas numato ir vekselio laidavimo galimybę. Laiduojama gali būti už visą vekselyje nurodytą sumą arba jos dalį, o laiduoti gali arba pagal vekselį įsipareigojęs, arba bet kuris kitas asmuo. Kadangi pasirašant vekselį yra prisiimami įsipareigojimai, tai vekselio pasirašymas neturi būti daromas lengva ranka, o paties pagal vekselį įsipareigojusio asmens laidavimas turėtų būti vertinamas ypač atsargiai. Tai, kad pasirašomas vekselis, jau reiškia, kad susidurta su tam tikrais finansiniais sunkumais. Todėl tolesnis tikslas turėtų būti šių finansinių problemų atsikratymas, išsivadavimas nuo jų, o ne dar didesnių finansinių įsipareigojimų prisiėmimas.

Pagaliau, sumokėjus visą sumą pagal vekselį arba jos dalį, tikslinga pareikalauti iš vekselio turėtojo pakvitavimo, kad prievolė buvo visiškai arba iš dalies įvykdyta. Kai įvykdoma visa prievolė, skolos dokumentas yra grąžinamas, o įvykdžius tik jos dalį, kreditorius turi teisę skolos dokumentą pasilikti, bet turi išduoti pakvitavimą dėl sumokėtos skolos dalies.