Dar galime pagrįstai didžiuotis šalies ekonomikos augimu: bendrasis vidaus produktas (BVP) 2008-ųjų metų pirmąjį pusmetį padidėjo, palyginti su atitinkamu 2007–ųjų metų laikotarpiu 6,1 %. Ir nors tai yra pastebimai mažiau analogiško pernykščio didėjimo (8,1 %), kalbėti apie ekonomikos augimo lėtėjimą dar nėra pagrindo, nes 9 % padidėjo vieno procento prieaugio "vertė". Atsižvelgiant į didėjančią prieaugio "vertę" (palyginimo bazės didėjimo efektas), BVP pusmečio didėjimas galėtų būti vertinamas 6,6 % (6,2 x 1,09).

Bet vidutinė pusmečio VARTOJIMO infliacija jau pasiekė 11,4 %, negailestingai peržengė visų "prognozuotojų" prognozių kaitalionių įvairoves ir beveik 2,5 karto viršijo 2007–ųjų pirmojo pusmečio gan kuklų – 4,6 % - pasiekimą...

Kaip jau minėta infliacijos ir PINIGŲ nuvertėjimo apžvalgoje (Ekstra, 2008 04 07–13, Nr. 13(485), http://www.verslobanga.lt/lt/patark.full/4853ef160f93e bei kitur), praėjusį pusmetį, kaip ir 2004-2007 metais, sparčiau nei vartojimo prekės bei paslaugos brango kitų realaus sektorių produktai bei paslaugos: gamintojų Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcija - 17 proc., statybos sąnaudos – 13,7 proc. O tai reiškia, kad šalies ekonomikos raidoje vyksta tokie brangimo procesai, kurių tradicinis VKI ir VARTOJIMO infliacija jau senai neatspindi.

Neįtikinami analitikų infliacijos fenomeno "aiškinimai" tuo, kad infliacijos kaltininkai yra pabrangęs maistas ar kažkoks kitas vartojimo krepšelio (VKI skaičiavimams) produktas. Tai tik vienas iš būdų supaprastinti reiškinį nesigilinant į problemos esmę. Aiškinti vartojimo infliaciją tik atskirų produktų (kad ir vartojimo krepšelio sudedamųjų dalių) brangimu yra pigus "analitikavimas" ir net žmonių klaidinimas, nutylint tikrąsias infliacijos priežastis. (Plačiau apie MAISTO "nekaltumą" infliacijos epidemijoje galima rasti čia »). Kalbant apie infliaciją būtina kalbėti apie PINIGINĮ infliacijos epidemijos sukėlėją, t. y apie PINIGŲ pasiūlos perviršį, sukeliantį kainų didėjimą kaip balansuojanti faktorių tarp jų (PINIGŲ) pasiūlos ir prekių ir paslaugų kainų sumos. Juk visuose literatūros šaltiniuose INFLIACIJA apibrėžiama ne kaip vartojimo ar kitokių kainų didėjimas. INFLIACIJA – tai PINIGŲ nuvertėjimas, iššauktas jų PERTEKLIUMI, palyginti su prekių ir mokėjimų apyvartos poreikiu. Vartojimo ir kitokių kainų didėjimas yra PINIGŲ PERTEKLIAUS išdava bei pasekmės.

Nors daug bei garsiai pakalbėta apie skolinimo sugriežtinimą ar net ribojimą, 2008–ųjų metų pirmojo pusmečio duomenys rodo, kad PINIGŲ pasiūla, vidaus kreditas, dar didėjo, ir didėjo reikšmingai sparčiau, nei augo šalies ekonomika. BVP didėjant 6,2 %, PINIGŲ pasiūla – vidaus kreditas (vidutinis pusmečio, kad būtų palyginama su BVP už pusmetį) padidėjo 36,1 %.

O tai reiškia, kad bendroji PINIGŲ infliacija, t. y. PINIGŲ nuvertėjimas, tik per praėjusį pusmetį buvo 28,2 % (1,361 : 1,062) ir beveik 2,5 karto viršijo VARTOJIMO infliaciją (28,2 : 11,4). Taigi, mūsų pinigėliai per praėjusius tris su puse metų (2004-2008 I pusmetis) nuvertėjo jau 2,9 karto, arba 190 %.

Tik per praėjusį pusmetį PINIGŲ pasiūla – vidaus kreditas (kredito ekspansija) – padidėjo nuo 62,8 mlrd. Lt metų pradžioje iki 69,5 mlrd. Lt, t. y. beveik 6,7 mlrd. Lt, arba 10,6 %. Analogiškai, per praėjusių metų pirmąjį pusmetį vidaus kredito likučiai padidėjo 7,9 mlrd. Lt, arba 17,7 %.

Sparčiau nei visas vidaus kreditas didėjo skolinimas namų ūkiams bei jų vartojimui (pusmečio pabaiga palyginti su pusmečio pradžia):



Visos vartojimo paskolos (vartojimui + būstui) tik per praėjusį pusmetį padidėjo beveik 4,0 mlrd. Lt, arba 14,3 % ir jau pasiekė 33,6 % vidaus kredito portfelio. Tokių paskolų likučio prieaugis per praėjusį pusmetį jau sudarė beveik 60 % vidaus kredito prieaugio.

Paskolos, nepriskirtinos jokiai ekonominei veiklai, birželio pabaigoje sudarė 37,7 % viso paskolų portfelio. Skolinimo didėjimas ne ekonominei veiklai bei namų ūkių vartojimui menkai didina BVP, neįtakoja adekvataus ekonomikos augimo. Tai mažai efektyvus skolinamų pinigų panaudojimas, didinantis infliaciją bei pinigų nuvertėjimą. Kartu tai reiškia, kad bankai daugiau nei trečdalį paskolų portfelio "įmerkė" į šalies ekonomikos sektorių, kuriame neuždirbama jokių pinigų jam grąžinti. PINIGUS tokių paskolų grąžinimui daugiau nei 744 tūkstančiai skolininkų (tai fiziniai asmenys) privalės uždirbti kitose ekonomikos sektoriuose, kuriems bankai ir Vyriausybė buvo mažiau "dosnūs" skolintojai bei skolinimo lengvatų teikėjai. Beje, bankų skolininkų (fizinių asmenų) skaičius vien tik per praėjusį pusmetį padidėjo 9,4 proc.



Pavojingai rizikingai iškreiptai vidaus kredito portfelio struktūrai susiformuoti reikšmingai prisidėjo abejotina valstybės tokių paskolų skatinimo politika, tikintis, kad statybos bumas "patrauks" visos ekonomikos augimą. Taip, statybos augimas Statistikos departamento pranešimuose laikomas gan reikšmingu veiksniu BVP didėjimui. Bet statybos dalis BVP kol kas sudaro tik 10 %, statybinių medžiagų pramonė – vos 2,6 % BVP. Be to, statyboje, kaip atskiroje veiklos rūšyje (ūkio šakoje), sukuriama mažiausiai pridėtinės vertės iš penkiolikos šalies ūkio veiklos rūšių.