Ir tik vienintelis Lietuvos bankas savo Pranešimuose LR Seimui apie pagrindinio tikslo palaikyti kainų stabilumą įgyvendinimą (labai keistai skamba sugretinus su to paties LB infliacijos didėjimo prognozėmis...) bei Finansinio stabilumo apžvalgoje atkakliai teigia apie vis "geresnį bei efektyvesnį" ES paramos lėšų panaudojimą, nepateikdamas jokių tą "džiugią" žinią patvirtinančių duomenų...
Tikėtina, kad iki metų pabaigos ES paramos "įsisavintų" lėšų suma pasieks mažiausiai 5,0 mlrd. Lt, kas dar padidins kredito išteklius (vidutinius metų) bei PINIGŲ pasiūlą daugiau nei 7 %.
Prie paminėto PINIGŲ importo pridėjus dar skandinaviškų bankų kredito ekspansijos didėjimą (per savo Lietuvos filialus), kuri iki metų pabaigos gali pasiekti ir 7,0 mlrd. Lt, bendras pinigų importas šiais metais, tikėtina, sudarys iki 18 mlrd. Lt ir tai padidins PINIGŲ pasiūlą daugiau nei 26 %.
Tikėtis, kad šalies ekonomika (BVP) augs tokiais tempais (+26 %) tikrai nerealu. Todėl ir infliacijos - tiek bendrosios, tiek vartojimo - mažėjimo tikėtis nėra jokio pagrindo. Be to, infliaciją skatins ir kiti veiksniai: Vyriausybės stropus, vykdant
žalingą ES kainų politiką, akcizų didinimas, monopolistiniai susitarimai ir t. t., ir t. t.
Nebent naujasis Seimas ir naujoji valdžia padarys kažką, kas labai reikšmingai gerintų pinigų importo ir pasiūlos panaudojimo efektyvumą.
PINIGŲ importas ir jų PASIŪLOS ženklus didėjimas, kuris tęsiasi nuo 2005 metų, sparčiai "suka" infliacijos ir PINIGŲ nuvertėjimo spiralę: verslas džiaugiasi "didėjančiais", bet infliaciniais, pelnais, Sodros ir Šalies biudžetai "sėkmingai" vykdomi ir viršijami infliacijos išpūstomis įmokomis ir rinkliavomis, realiame ūkio sektoriuje vyksta intensyvus pinigų kiekio multiplikavimas (dauginimas).
Infliacija, PINIGŲ nuvertėjimas bei jų perkamosios galios kritimas reikšmingai mažina šalies ekonomikos, verslo konkurencingumą, skurdina visus Lietuvos žmones, PINIGŲ turėtojus.
Šalies ekonomika bei ją valdančios struktūros NEIŠLAIKĖ išbandymo PINIGAIS, PINIGŲ importu. Didžiuliam PINIGŲ srautui priimti ir efektyviai, nenuvertinant jų perkamosios galios, panaudoti adekvačiam ekonomikos vystymui, NEPASIRENGTA.
Šalyje, kasmet kuriant įspūdingas statistikos raidos strategijas, nepasirūpinta ES paramos gavimo bei panaudojimo efektyvumo statistikos organizavimu. Ateities kartoms neužfiksuotas reikšmingas šalies ekonomikos raidos istorijos etapas. Etapas, kuris vargu ar kada nors daugiau pasikartos.
Tai tik keletas išvadų, padarytų (ir paviešintų) dar metų pradžioje, tik pradėjus infliacijos ir PINIGŲ nuvertėjimo tyrimus.
APGAILESTAUJU, kad šios ir kitos hiperinfliacijos įžvalgos, bent kol kas,
pasiteisina. Ir dar kartą apgailestauju, kad p. R. Šarkino gegužės mėn. teiginys, "...kad gegužę-birželį infliacijos augimo tempai pradės lėtėti" (Verslo žinios, 2008 05 05) nepasitvirtino. Nepradėjo. Ir tik didėja. Jau ir net LB prognozėse: nuo 7,9 % metų pradžioje iki 11,8 % liepos pabaigoje. Tai kas bus rašoma LR Seimui (ir Lietuvos žmonėms) eiliniame LB Pranešime apie LB pagrindinio tikslo palaikyti kainų stabilumą - įgyvendinimą? Vėl tik tai, kad dėl didėjančios infliacijos kaltas "pabrangęs maistas"? Betgi tai NETIESA.
O kol kas galima teigti, kad ne maistas ar kiti produktai brangsta. Tai ir vėl NETIESA.
Pinga mūsų nacionaliniai (o ir su jais surištas euras) PINIGAI.
O "Valstiečių laikraštis" jau rašo, kad panemunėje už ES pinigus pastatytos prieplaukos (tik 9 mln. Lt) jau niekam nereikalingos... O kiek dar tokių ir panašių ES paramos nemenkų lėšų neefektyvaus švaistymo atvejų bus nustatyta netolimoje ateityje? Tai apie kokį "didėjanti ES paramos lėšų panaudojimo efektyvumą" galima kalbėti? Ir kodėl būtent tai niekam nerūpi?
Pastaba: Lentelėse ir skaičiavimams panaudoti Lietuvos banko, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos bankų asociacijos interneto svetainių duomenys.
Pagarbiai,
Vl. Trukšinas,
Statistikas,
LR nusipelnęs ekonomistas,
Nepriklausomas analitikas
Tel. 279 34 99; 8 616 30 959.
vtruksinas@cablenet.lt
2008 08 15
