Daugumai žmonių laikas yra pati opiausia problema, kai iš tiesų būtent jis turėtų būti priemonė savajam "aš" realizuoti, ne tik darbe, bet ir laisvu laiku. Juk kuo daugiau laisvo laiko turime, tuo jo vertė didesnė.

Su tuo sutinka ir iššaukiančio pavadinimo "4 valandų darbo savaitė" knygos autorius Timothy Ferriss. Jis teigia, jog visuomenėje asmens turto vertė matuojama klaidingai. Vietoj turimo turto ir laiko santykio, pasitelkiamas klaidingas tik turimo turto skaičiavimas.

Palyginkime: žmogus A uždirba 100 tūkst. lt per metus, o žmogus B - 50 tūkst. lt per metus. Atrodo, jog žmogus A yra dvigubai turtingesnis, tačiau tai tik pajamos. Nereikėtų pamiršti ir laiko, skiriamo kiekvienam darbui atlikti.

Žmogus A dirba 80 val/sav. ir uždirba 2000 lt/sav., t.y. 25 lt/val. O štai žmogus B dirba tik 10 val/sav. ir uždirba 1000 lt/sav., t.y. vidutiniškai 100 lt/val. Akivaizdu, jog antrasis asmuo yra keturis kartus turtingesnis, nors per metus uždirba mažiau.

Taip yra todėl, jog antrasis žmogus turi daugiau laisvo laiko, per kurį turi galimybę išleisti uždirbtus pinigus. Juk daug geriau išleisti pinigus (nors ir mažiau), negu kaupti turtus, kurių vistiek nepanaudosime. Renkuosi pirmąjį variantą.

Keletas dėsnių, kurie pakeis jūsų gyvenimą

Vis dėlto, dirbti tik 2 valandas per dieną gali sau leisti ne kiekvienas. Verslininkai sako, jog norint šiandien gauti tokius pačius rezultatus kaip vakar, reikia dirbti mažiausiai keturis kartus daugiau.

Pats Timothy Ferriss yra puikus pavyzdys kaip dirbant mažiau galima uždirbti daugiau. Anot jo, tereikia būti produktyviu, o ne slėptis po aklo aktyvumo kauke. 31-erių viengungis per mėnesį dirba vos 16 valandų, tačiau jo pajamos viršija 40 tūkst. dolerių.

Savo knygoje Timothy Ferriss pateikia keletą paprastų ir lengvai pritaikomų dėsnių:

Pareto dėsnis arba 80/20 taisyklė. Ši taisyklė teigia, jog 20 proc. mūsų darbo nulemia 80 proc. rezultatų. Viskas ko mums reikia - susikoncentruoti ties tuo svarbiausiu penktadaliu, kuris daro didžiausią įtaką darbo rezultatams ir atsikratyti 4/5, kurios švaisto mūsų laiką.

Šį dėsnį galima (ir reikia) taikyti ir kitose situacijose, pvz. 20 proc. klientų duoda 80 proc. pelno - tai aiškiai nusako kurie klientai yra svarbiausi, o kurie - ne tokie svarbūs. Planuojant rinkodaros kampaniją, pravartu žinoti, jog 20 proc. reklamos duoda 80 proc. rezultatų.

Pareto dėsnis yra daug platesnis, taikomas ne tik versle ir karjeroje, bet ir asmeniniame gyvenime: 20 proc. draugų duoda 80 proc. džiaugsmo, 20 proc. knygų duoda 80 proc. informacijos, 20 proc. nusikaltėlių padaro 80 proc. nusikaltimų. Kartais proporcija tampa 90/10, 95/5 ar netgi 99/1.

Jei nesvarbią užduotį galite atlikti puikiai, nereiškia, jog užduotis svarbi. Jei užduočiai reikia skirti daug laiko, nereiškia, jog užduotis svarbi. Jei užduočiai nereikia skirti daug laiko, nereiškia, jog užduotis nesvarbi.

Parkinsono dėsnis. Šis garsaus britų istoriko dėsnis iš pradžių buvo palaikytas humoru, tačiau "The Economist" greitai atkreipė dėmesį į talentingą autorių ir 1955-iais metais išspausdino jo esė.

Tuomet Parkinsonas rašė: "Užduoties įvykdymo laikas priklauso nuo, mūsų nuomone, jos sudėtingumo, svarbumo".

Jeigu projektiniui darbui parašyti profesorius skirs tris mėnesius, tai šį darbą atliksite ne mažiau kaip per du mėnesius. Jei to paties darbo atlikimui bus skirta viena para, versitės per galvą, bet darbą atliksite per vieną parą.

Be to, antruoju atveju projektinis darbas bus kokybiškesnis, nes jį realizuojant dėmesys bus sutelktas į svarbiausius dalykus. Juk nėra laiko energiją nukreipti nesvarbioms detalėms, kai darbui atlikti skirtos vos 24 valandos, tiesa?

Laiko "ryjikai" ir kaip jų atsisakyti?

Norint sutaupyti laiko, reikia atsikratyti tam tikrų įsišaknijusių įpročių. Kai kurie jų neatrodo tokie grėsmingi ir beprasmiai.

Dažnas mūsų ryte skaitome laikraščius net nepaklausę savęs - kodėl? Juk apie svarbiausius dalykus sužinome iš kitų žmonių. Blogiausiu atveju, užtenka nuėjus į kioską pasiimti bet kurį laikraštį ir pažiūrėti į titulinį puslapį - ten surašytos svarbiausios dienos aktualijos, trumpai ir aiškiai.

Elektroninis paštas gelbsti bendraujant, tačiau tikrai ne taupaunt brangų laiką. Kas minutę spaudinėdami "Refresh" (liet. atnaujinti) mygtuką produktyvesnis netapsite, tačiau jei el-paštą imsite tikrinti tik po keletą kartų per dieną - rezultatai pagerės. Geriausias laikas - 12 ir 16 valanda. Tuo metu, kai elektroninio pašto langas uždarytas, būkite įjungę automatinę žinutę gaunamiems laiškams: "Sveiki, šiuo metu dirbu kitus svarbius darbus. Elektroninį laišką patikrinsiu 12 valandą. Jei jūs norite pranešti kažką labai svarbaus, skambinkite +3706..".

Jeigu atsiliepiate į telefono skambučius, eikite tiesiai prie esmės: "Sveikas Jonai. Esu truputi užimtas. Kuo galiu padėti?". Tegul bendraujantys su jumis žmonės išmoksta paprastumo, glaustumo. Kiekviename pokalbyje stenkitės apibrėžti laiką, užduočių terminus.

Pasikartojančius darbus darykite ne atskirai, o sukraukite juos į krūvą ir atlikite visus kartu. Juk skalbinius plaunate visus kartu, o ne kiekvieną atskirai, vos tik kuris nors tampa nebešvarus. Tą patį reikia daryti ir su elektroniniais laiškais, mobiliaisiais skambučiais (kaupkite balso pašte) ir kitomis pasikartojančiomis užduotimis. Tokių kiekviename darbe yra begalė.

Taigi, ar jūs produktyvus ar tik aktyvus?