Analizuojant neskelbiamų derybų praktiką Lietuvoje paminėtina, kad yra didelių perkančiųjų organizacijų, kurios neskelbiamų derybų būdu vykdo 70-80 procentų visų savo pirkimų. Vertinant tai, kad iš perkančiosios organizacijos 13 skelbimų apie sutartį, paskelbtų 2009 m. I ketvirtį, net 12-oje yra nurodyta, kad pirkimas buvo vykdytas naudojant neskelbiamų derybų procedūras, galima daryti išvadą, kad neskelbiamų derybų procedūros naudojamos ne išimtiniais atvejais, o taikomos visais bendraisiais atvejais.

Vienas iš pagrindinių viešųjų pirkimų principų – skaidrumas - be daugelio kitų aspektų reiškia ir taisyklę, kad turi būti paskelbta apie pirkimą (konkursą), tačiau galioja keletas šios taisyklės išimčių ir pateisinimo pagrindų. Neskelbiamos derybos yra pats lanksčiausias viešųjų pirkimų būdas, nes perkančioji organizacija, neskelbdama apie pirkimą, gali pasirinkti vieną ar keletą tiekėjų, su kuriais bus vedamos derybos bei sudaroma viešojo pirkimo sutartis, todėl perkančiosios organizacijos gali rinktis neskelbiamas derybas tik išimtiniais atvejais, esant objektyviam pagrindui, numatytam Viešųjų pirkimų įstatyme. Tokiomis aplinkybėmis įstatymų leidėjas laiko ypatingą skubą, technines, menines priežastis, priežastis, susijusias su išimtinių teisių apsauga, dėl kurių prekes, paslaugas ar darbus gali pasiūlyti tik vienas tiekėjas, taip pat situacijas, kuomet atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui apskritai nebuvo gauta pasiūlymų, pateikti pasiūlymai visi nepriimtini arba nevisiškai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir nėra keičiamos pirminės pirkimo sąlygos bei derėtis kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai. Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos ir esant kitoms, Viešųjų pirkimų įstatyme konkrečiai įvardintoms objektyvioms aplinkybėms, tačiau perkančiosios organizacijos yra linkusios per plačiai aiškinti šias aplinkybes taip išvengdamos skelbimo apie vykdomą pirkimą.

Dažniausiai neskelbiamų derybų pirkimo būdo pasirinkimo priežastimi skelbimuose apie pirkimo sutarties sudarymą nurodomos techninės priežastys, dėl kurių prekes, paslaugas ar darbus gali suteikti tik konkretus tiekėjas. Žinoma, kiekvienas atvejis yra individualus ir turi būti nagrinėjamas atskirai, tačiau, objektyviai vertinant, kelia abejonių pats faktas, jog daugiau nei 70% ar 80% atvejų dėl techninių priežasčių niekas kitas negali pasiūlyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, išskyrus tam tikrą konkretų tiekėją.

Prieš pasirinkdamos viešuosius pirkimus vykdyti neskelbiamų derybų būdu perkančiosios organizacijos privalo objektyviai įvertinti, ar tik vienintelis tiekėjas konkrečioje situacijoje gali pasiūlyti tinkamas prekes, paslaugas ar darbus. Perkančiosioms organizacijoms patartina atsižvelgti į pakankamai gausią Europos Teisingumo Teismo (ETT) praktiką, susijusią su neskelbiamų derybų vykdymu. Anot ETT, technines priežastis gali lemti vienintelio tiekėjo kompetencija teikti tam tikras paslaugas ar darbus ar gaminti prekes pagal perkančiosios organizacijos nustatytą techninę specifikaciją. Byloje Komisija prieš Italiją (Europos Teisingumo Teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimas byloje C-385/02) ETT pripažino, kad technine priežastimi iš principo gali būti ir poreikis pirkti papildomus darbus iš to paties tiekėjo siekiant tęstinumo, tačiau konkrečiu šie atvejai turi būti išimtiniai, o perkančioji organizacija privalo įrodyti tokio pirkimo būtinumą. Kitoje byloje prieš Italiją (Europos Teisingumo Teismo 1987 m. kovo 10 d. sprendimas byloje C-199/85) ETT išaiškino, kad perkančiajai organizacijai nepakanka parodyti, kad tam tikras tiekėjas gali pasiūlyti efektyviausią variantą, bet būtina įrodyti, kad vien tik tas konkretus tiekėjas iš viso gali pasiūlyti reikiamas prekes, paslaugas ar darbus.

Kita dažna perkančiųjų organizacijų naudojama priežastis vykdyti neskelbiamas derybas yra ypatinga skuba, susidariusi dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija (institucija) negalėjo numatyti.

Visgi analizuojant prekių ar paslaugų grupes, kurios buvo perkamos neskelbiamų derybų būdu dėl ypatingos skubos Lietuvoje, manytina, kad dauguma jų yra objektyviai numatomos iš anksto, todėl paprastai negali susidaryti dėl įvykių, kurių organizacija negalėjo numatyti iš anksto.