"Išgyvena ne stipriausios rūšys. Ir ne protingiausios. Išgyvena tos, kurios geriausiai prisitaiko prie pokyčių." – po daugelį metų trukusių tyrinėjimų 19 a. viduryje paskelbė Čarlzas Darvinas (angl. Charles Darwin). Jo teorijos esmė labai paprasta: prisitaikę organizmai išgyvena, o neprisitaikę - žūva. Neilgai trukus 20 a. pradžioje kitas evoliucijos teoretikas Piotras A. Kropotkinas (rus. Пётр Алексеевич Кропоткин), pateikė Darvino koncepciją neutralizuojančią teoriją, kurioje teigiama, kad bendradarbiavimas yra svarbiausias žmonių visuomenės išgyvenimo mechanizmas. Kokia visgi pagrindinė išlikimo sąlyga? Arši konkurencija ar abipusė pagalba?

Užliuliuoti ilgai trukusio ekonominio pakilimo daugelis pamiršo, kad ekonomika vystosi cikliškai ir po augimo periodo visada seka nuosmūkis. Tiesa, niekas nesitikėjo tokio staigaus ir žemo nusileidimo, kuris sudavė stiprų smūgį daugeliui verslo sričių. Viena tikrai aišku, kad niekada nebebus taip kaip buvo, t.y. kitas pakilimas bus visiškai kitoks, sąlygotas pasikeitusių rinkos sąlygų bei vartotojų poreikių.

Didesnę tikimybę prisitaikyti ir išlikti visada turi tie, kurie nuolat stebi ir vertina aplinkos pokyčius, domisi mokslo ir technikos naujovėmis, skiria dėmesį naujų produktų kūrimui bei pažangiems verslo valdymo metodams. Varomoji tokių įmonių vadovų jėga yra nuolatinis nepasitenkinimas esama padėtimi ir noras siekti daugiau, nepriklausomai nuo pasiektų rezultatų. Prancūzų rašytojas Žanas Polis Sartras (pranc. Jean-Paul Sartre) yra pasakęs: "pažanga yra nepatenkintųjų kūrinys".

Troškimas ir gebėjimas keistis, nuolatinis tobulėjimas, idėjų paieška ir jų realizavimas sudaro prielaidas organizacijos inovacinės kultūros formavimuisi. Čia ypatingą svarbą turi kolektyvinės kūrybos skatinimas bendradarbiaujant su verslo partneriais, klientais, tiekėjais, mokslininkais, studentais, konsultantais ir kitomis visuomenės grupėmis.

Japonai, pasižymintys gebėjimu perimti iš kitų kultūrų tai, kas yra geriausia, sukūrė savitą vadybos kultūrą. Pavyzdžiui, sėkmingai pritaikius amerikiečio dr. V. Edvardso Demingo (angl. W. Edwards Deming) kokybės tobulinimo ratą "planuok, vykdyk, tikrink, koreguok" (angl. PDCA – Plan, Do, Check, Act), Japonijoje susiformavo nuolatinio tobulėjimo verslo filosofija Kaizen. Šis japoniškas žodis reiškia "keitimąsi į gera", kuris savyje talpina nepaliaujamą iššūkį esamai padėčiai, siekiant eliminuoti nuostolius ir didinti klientų pasitenkinimą.