|
{is_old}
 |
Reikia pripažinti, kad Lietuvoje turime gana mažą vidaus rinką, todėl daugeliu atvejų Lietuvos įmonių sėkmė ir augimas priklauso nuo eksporto apimties. Eksportas sudaro beveik pusę Lietuvos BVP, todėl jo svarba šalies ūkiui yra akivaizdi.
Nors dėl pasaulio ekonomikos sulėtėjimo su iššūkiais susiduria ir dabar prekes bei paslaugas eksportuojančios įmonės, tačiau visada yra neatrastų rinkų, kurių paieškai reikia tik finansinės inspiracijos. Ta finansinė inspiracija naujų rinkų paieškai galėtų būti artimiausiu metu paskelbtina Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos administruojamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos priemonės "Naujos galimybės" siūloma parama eksporto skatinimui. Eksportą yra nuspręsta skatinti dėl kelių priežasčių, kurios jau buvo akivaizdžios iki visuotinai juntamo ekonomikos sulėtėjimo. Pastebėtina, kad lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksporto didžią dalį užtikrina apdirbamoji gamyba, kur apie 2/3 visų sąnaudų sudaro žaliavos, kuras ir energija, o pastarųjų brangimo perspektyvos ryškėja. Dėl to pasaulinėse rinkose gali mažėti Lietuvos ūkio subjektų konkurencingumas. Lietuva taip pat praranda anksčiau turėtą pigios darbo jėgos šalies reputaciją ir užleidžia vietą nedidelės pridėtinės vertės produktų gamintojams iš Azijos, ypatingai tas akivaizdu tekstilės pramonėje. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos pramonei ir paslaugų rinkai, žvelgiančiai plačiau nei namų sienos, yra būtinas platesnis požiūris į savo siūlomus produktus, leisiantis įžvelgti savo siūlomų produktų kitus konkurencinius pranašumus nei tik kaina. Analizuojant eksporto statistiką, galima pastebėti, kad 2008 metų gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, eksportas sumažėjo atitinkamai 15 procento. Pernai gruodį, palyginti su 2007 metų tuo pačiu mėnesiu, eksportas sumažėjo atitinkamai 3,2. Tokios tendencijos nedžiugina nei verslininkų, nei politikų, kas priverčia susimąstyti ir imtis aktyvių veiksmų, todėl ne veltui Ekonomikos skatinimo plane viena iš prioritetinių sričių ir yra eksporto skatinimas. Žinoma, bendra 2008 metų statistika yra kiek palankesnė, 2008 m. eksportuota 55,5 mlrd. Litų (importuota - 72,6 mlrd. Litų) vertės prekių. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 17,1 mlrd. litų ir buvo 6,5 proc. mažesnis nei 2007 metais. Pernai, palyginti su 2007 metais, eksportas padidėjo atitinkamai 28,4 procento. Be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 11,6. Tačiau nepaisant bendro 2008 m. eksporto augimo, metų gale sumažėjusios eksporto apimtys išlaiko tą pačią tendenciją ir šiemet. Dar viena problema ta, kad Lietuva itin mažai eksportuoja aukštųjų technologijų produktų - 4,65 proc. Europos Sąjungoje mažiau už Lietuvą aukštųjų technologijų produktų eksportuoja tik kelios šalys: Latvija (4,2 proc.), Bulgarija (3,3 proc.), Lenkija (3,1 proc.), Rumunija (3,6 proc.) ir Slovėnija (4,5 proc.). Daugiausiai aukštųjų technologijų produktų iš ES šalių eksportuoja Malta (54,6 proc.), Liuksemburgas (40,6) ir Airija (28,9 proc.). Sprendžiant šią problematiką kaip vienu iš eksportą skatinančių įrankių reikia įvardinti ES PARAMĄ VERSLUI pagal priemonę "Naujos galimybės". Ūkio ministerija artimiausiu metu turėtų paskelbti kvietimą teikti paraiškas paramai gauti, kurios gali siekti mažos, vidutinės ir didelės įmonės. Parama bus skiriama tokioms veikloms:
NB: Šiame straipsnyje pristatyta ES paramos priemonės verslui pristatymo medžiaga yra tik informacinio pobūdžio ir nėra baigtinė. Esant poreikiui rengti paraiškas paramai gauti teirautis atskirai. Ar žinote kad? Pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės 2008 m. buvo Rusija (16,1 proc.), Latvija (11,6 proc.), Vokietija (7,2 proc.), Lenkija (5,8 proc.). Svarbiausios importo partnerės - Rusija (30,1 proc.), Vokietija (11,7 proc.), Lenkija (10 proc.), Latvija (5,2 proc.). Andrius Šiaudinis, ES paramos konsultantas |
|
